Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis ir užsienio reikalų ministras Aivis Ruonis antradienį kritikavo teismo nutartį, kuri panaikino Rygos savivaldybės sprendimą uždrausti surengti šio įvykio minėjimo ceremoniją liepos 1 dieną.
„Nėra pateisinimo nacizmui, o jo nusikaltimai žmoniškumui skaudina ir mūsų dienomis, – sakoma jųdviejų bendrame pranešime. – Hitlerio ir Stalino pažiūrų propagavimas žemina mūsų tautą ir valstybę“.
Šį mitingą planuoja surengti dešiniųjų pažiūrų aktyvistai, anot kurių, ši akcija taps atsvara kasmet gegužės 9-ąją rengiamiems Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimams.
V.Dombrovskis ir A.Ruonis pareiškė, kad vyriausybė gerbia teismų nepriklausomybę ir konstitucijos užtikrinamą žodžio laisvę.
„Tačiau žodžio laisvė negali būti taikoma nacių propagandai“, – perspėjo lyderiai.
Naciai įsiveržė į Latviją 1941 metais, pradėję karą prieš Sovietų Sąjungą tų metų birželio 22 dieną. Rygą vokiečių pajėgos pasiekė liepos 1 dieną.
Kai kurie Latvijos gyventojai juos sveikino kaip išvaduotojus, nes Vokietijos pajėgos nutraukė žiaurią sovietinę okupaciją.
Kita vertus, naciai patys nedelsiant pradėjo terorą.
Prieš karą Latvijoje gyveno apie 85 tūkst. žydų, iš kurių apie 70 tūkst. buvo nužudyti nacių ir jų vietinių kolaborantų.
Sovietų Sąjungos pajėgos grįžo 1944 metais, išstumdamos vokiečius, o vėliau kelerius metus Latvijoje vėl buvo vykdomos žiaurios represijos, siekiant įtvirtinti komunistų valdžią.
