Latvijos saugumo tarnybų vertinimu, egzistuoja galimybė, kad Rusija artimiausiu metu gali imtis hibridinių atakų ir provokacijų prieš Baltijos valstybes.
Pasak žvalgybininkų, taip siekiama didinti psichologinį spaudimą NATO šalims, jų pareigūnams ir visuomenėms.
Tokio spaudimo tikslas – užtikrinti, kad baimindamosi galimos eskalacijos su Rusija, NATO šalys sumažintų paramą Ukrainai arba būtų linkusios nusileisti Rusijai karo Ukrainoje ir galimo diplomatinio jo sureguliavimo kontekste, paaiškino SAB.
Siekdama šių tikslų, Rusija pastaruoju metu suintensyvino psichologines ir informacines kampanijas prieš Vakarų šalis, pažymėjo ji.
SAB teigimu, tikimybė, kad tokios Rusijos provokacijos galėtų būti veiksmingos ir priverstų NATO pakeisti paramos Ukrainai politiką, yra labai maža.
Visgi Rusijos režimui būdingas itin slaptas ir autokratiškas sprendimų priėmimo procesas, kurio metu aukščiausi pareigūnai gauna selektyviai filtruotą ir nekritišką informaciją. Tai gerokai padidina Rusijos režimo klaidų riziką, įskaitant sprendimus dėl veiksmų prieš NATO, įspėja SAB.
Agentūros vertinimu, tikėtina, kad suintensyvėjęs Rusijos spaudimas NATO iš esmės susijęs su dabartiniu jos nesugebėjimu pasiekti karinės sėkmės kare Ukrainoje, taip pat su augančiu vidaus politiniu ir ekonominiu spaudimu Vladimiro Putino režimui.
Nepaisant hibridinių atakų galimybės, SAB pabrėžia, kad didelio masto konvencinio Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis tikimybė šiuo metu yra labai maža. Rusijai šiuo metu trūksta pajėgumų tokiam puolimui vykdyti, nes absoliuti dauguma jos karinių išteklių yra sutelkta fronte Ukrainoje, pažymi SAB.
-
Kas tas Trumpo „užkalbėtojas“: kai jo nekeikia Baltieji rūmai, tada pyksta Europa
-
Joe Bidenas apkaltino Donaldą Trumpą NATO griovimu ir buvimu Vladimiro Putino pusėje
-
Juozas Olekas dalyvaus NATO valstybių parlamentų pirmininkų susitikime Stambule
-
Lenkija kovoja dėl nuolatinės JAV karinės bazės: kur ji galėtų iškilti
-
Prieš NATO viršūnių susitikimą – Turkijos prezidento prašymas
