„Projektui įgyvendinti būtinas puikus logistinis pasirengimas", – teigia konsorciumo „Nord Stream" spaudos atstovas Jensas Muelleris. Nė viename pasaulio metalurgijos sandėlyje nelaikoma tiek daug vamzdžių gamybai reikalingo plieno. Reikia ir pakankamo kiekio specialių vamzdžių klojimo laivų. „Norint laikytis statybos plano būtina sukaupti dideles medžiagų ir įrengimų atsargas", – mano J.Muelleris. Gali būti, kad viską reikės vėl supakuoti ir išsiųsti atgal.
Vamzdžių iki dangaus
Kiekviena vamzdžių siunta į Riugeno salą prieš kraunant į traukinius kruopščiai tikrinama. Iš vidaus vamzdžiai dengiami epoksidine derva siekiant pagerinti dujų tekėjimą, iš išorės – trimis polietileno sluoksniais, kad plienas nerūdytų. Atvežti į Riugeno salą vamzdžiai dengiami betonu. „Nord Stream" technikos direktorius Werneris Rottas aiškina: „Be betono – papildomo balasto – plieninio vamzdžio metras nebūtų sunkesnis už jį keliantį vandenį." Todėl dujotiekis galėtų pasislinkti. Kad vamzdžiai neiškiltų į paviršių, betonas maišomas su geležimi. Kiekvieno segmento balasto svoris skaičiuojamas atskirai, kai kurie segmentai sveria net 31 toną.
Vamzdžiai betonuojami ne tik Mukrane. Kita gamykla – Suomijos Kotkos uoste, netoli rytinio dujotiekio krašto, ten, kur pusiaukelėje tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo vamzdžiai išnyra į žemės paviršių. Kotkoje vamzdžių stirtos taip pat siekia dangų.
J.Muelleris tikisi, kad namų darbai padaryti, ir kitą pavasarį prasidės statybos, o Baltijos šalys vis dar ginčijasi dėl aplinkosaugininkų išvadų, reiškia susirūpinimą Rusijos šnipais. Joms priimtiniausia, kad dujotiekis eitų per jų teritoriją, nes šiuo atveju būtų galima imti mokesčius.
Dugne tyko minos
Viena aišku: statyboms pasirengta. Kiekvienas 7,5 mlrd. eurų turinčio kainuoti dujotiekio metras suplanuotas. Povandeniniais prietaisais Baltijos dugne ieškoma gamtinių geologinių grėsmių ir žmogaus veiklos neigiamų rezultatų. Per du pasaulinius karus į Baltijos jūrą išmesta 100 tūkst. jūrinių minų. Dauguma jų nugrimzdo į dugną. Yra ir fosforinių bombų, granatų bei cheminių ginklų. Iki septintojo dešimtmečio VDR Baltijoje skandino kovines chemines medžiagas.
„Nord Stream" spaudos atstovas mano: „Ginkluotės likučių paieška - svarbiausia užduotis. Turime garantuoti dujotiekio tiesimo saugumą." Jūros dugnas tiriamas nuo 2005 metų: iš pradžių tikrintas 2 km pločio koridorius, vėliau 150 m pločio kanalas, galiausiai – 7,5 m juostos iš abiejų dujotiekio trasos pusių. Buvo naudojami echozondai, indukciniai sensoriai, kameros ir gradiometrai, kuriais galima aptikti geležies turinčių metalų. J.Muelleris tvirtina, kad kiekvienas kokakolos skardinės dydžio radinys buvo aprašytas ir įvertintas. Vien Suomijos įlankoje rasta apie 50 minų, kuriomis turi pasirūpinti išminuotojai. Bet „Nord Stream" pripažįsta, kad kai kurių bombų vietos nepavyko nustatyti.
Skylių ieškos robotai
Pavojaus dydį galima bus įvertinti tik pradėjus dirbti specialiesiems laivams. 300 asmenų įgula kasdien turėtų pakloti 3 km vamzdžių. Iš viso dujotiekiui reikia 100 tūkst. vamzdžių, todėl reikės dirbti be pertrūkių. Darbininkai virins vamzdį po vamzdžio iki dujotiekiui išnyrant į paviršių. Siūles saugos speciali klijuojama vandeniui nepralaidi danga. Visas vamzdynas bus padengtas poliuretano sluoksniu. Laivas po truputį judės į priekį, o dujotiekis, pakabintas ant strėlės laivagalyje, bus atsargiai leidžiamas į 210 m gylį. Wernerio Rotto žiniomis, „vamzdynui nyrant į vandenį veikia milžiniškos jėgos, bet mūsų laivai tinkamai įrengti".
Aštuonios lėktuvų turbinos varys kompresorių ir pumpuos dujas Rusijos pusėje 220 barų spaudimų 1,15 m skersmens vamzdyje. Spaudimas laipsniškai mažės dujoms dvi su puse paros judant Baltijos dugnu. Riugeno saloje metano spaudimas bus 100 barų. Į Vakarus per metus plauks 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. 2012 metais „Nord Stream" planuoja kloti kitą lygiagretų vamzdyną, ir dujų kiekis padvigubės. Europos Komisijos skaičiavimais, tai sudarytų dešimtadalį Europos dujų poreikio.
Pirmiausia vamzdynu pradės tekėti vanduo iš netoli Greifsvaldo esančio vandentiekio. Vamzdyno savininkai pumpuodami vandenį didesniu spaudimu nei numatoma tiekiant dujas nori patikrinti sistemos darbą. Mažiausiai parą vamzdžiai neturėtų praleisti nė lašo. Patikrinus sandarumą ir išvalius vamzdžius azotu, 1220 km ilgio dujotiekiu bus paleistos dujos. Specialistai ketina reguliariai vamzdynu pasiųsti specialius robotus, varomus dujų spaudimu, kurie padedant magnetiniam laukui ieškos vamzdyno pažeidimų ir rūdijančių vietų. Tiesa, robotai nėra greiti kontrolieriai, nes jų kelionė truks apie tris dienas.
Parengė Rima KRUPENKAITĖ
