Tuo metu kai Vakarai praranda ekonominę įtaką, kyla besivystančios ekonomikos, tokios kaip Kinija, Brazilija, Indija ir Indonezija. Šias šalis sparčiai vejasi ir kitos – Meksika, Pakistanas, Turkija, jos pirmyn veržiasi turėdamos didelį potencialą.
Prie šių pasikeitimų prisitaikyti pasirengę rizikos draudimo fonai ir kiti stambūs investuotojai. Kompanija „Michel“ pastaruoju metu traukiasi iš kai kurių rinkų, bendrovė jau numatė 325 mln. JAV dolerių investuoti į besivystančias rinkas, Rytų Europą, Pietų Ameriką, Afriką ir Aziją. Tokią informaciją pateikia investicijų pramonės asociacija BVI.
Besivystančios rinkos pernai vidutiniškai išaugo apie 16,3 proc. Šiemet jos turėtų ūgtelti dar trimis procentais. Ekspertai įsitikinę, kad potencialas dar toli gražu nebus išnaudotas.
Besivystančios šalys tarptautinėse rinkose nėra pakankamai atstovaujamos. Tuo metu kai jos pagamina pusę pasaulio bendrojo vidaus produkto, visų besivystančių rinkų akcijos vertos apie 13,6 trilijono JAV dolerių. Tai atitinka ketvirtadalį visos pasaulinės rinkos, kuri vertinama 53,5 trilijono JAV dolerių. Palyginimui, vien „The Wall Street’o“ kompanijų indėlis sudaro apie 17,3 trilijono JAV dolerių.
Yra svarių priežasčių manyti, jog besivystančios rinkos ir toliau augs, mat kartu paėmus jose gyvena apie 86 proc. pasaulio gyventojų.
Augančios ekonomikos turi įspūdingos valiutos rezervus: apie du trečdalius iš pasaulyje klajojančių 10,8 trilijonų JAV dolerių. Vien Kinija 2011 metais turėjo per 3 trilijonus dolerių rezervų, Japonija – daugiau kaip 1 trilijoną.
Šalių vyriausybės šias atsargas gali naudoti ir krizės metu, siekdamos apsaugoti savo valiutą arba norėdamos paveikti pasaulio kapitalo rinkas.
Mažos skolos
Apie šių šalių potencialą kalba ir sąlyginai nedidelės jų skolos. Reitingų bendrovės „Fitch“ duomenimis, 70-ies besivystančių šalių vidutinė skola siekia 39 proc. bendrojo vidaus produkto. Išsivysčiusių šalių, vertinant 30 valstybių, skolos vidurkis sudaro 76 proc. Vien JAV prie visos skolos prisideda solidžiais 16,4 trilijono JAV dolerių.
Be to, trečiosiose pasaulio šalyse gyventojų skaičius auga daug greičiau nei senstančiose pramoninėse valstybėse. Našumas jose didėja greičiau, nors iš gerokai žemesnio lygio.
Kinija – augimo variklis
Kinija jau dabar yra antra ekonomika pasaulyje, prognozuojama, kad šiemet jos augimo tempas sieks 7,5–8 proc. Kitos sparčiai kylančios šalys gali išaugti apie 4,5 proc., Azijos rinkos bendrai turėtų ūgtelti apie 6 proc., Lotynų Amerikos – apie 3,5 proc. Palyginimui, Euro zonos ekonomika šiemet turėtų smukti 0,3 proc.
Tiesa, pastebima, kad nors investuotojai pasiryžę atverti savo pinigines, jiems kyla ir sunkumų, ir keblumų. Pavyzdžiui, norint susipažinti su vidaus politika Peru arba Rusijos užsienio prekybos balansu. Oficialūs statistiniai duomenys tiesiog ne visada yra patikimi.
