Sekite 15min Google
Anot jo, tą naktį Lenkijos rytuose budėjo du karo lėktuvai: vienas kaip tik baigė pildytis degalus ore, o antrasis buvo netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.
Kaip pasakojo jis, apie 3.40 val. vietos laiku nei vadovybė, nei Lenkijos F-16 pilotas nesugebėjo teisingai identifikuoti dar vieno objekto, skriduio tiesiai sienos link – tai pasirodė beesąs Ukrainos MiG-29, kurį stebėjo tiek Lenkijos F-16 orlaivis, tiek dalis Lenkijos antžeminių oro gynybos kompleksų įgulų.
Lemtingos 30 sekundžių
Pasak I.Novako, jeigu Ukrainos pilotas būtų praradęs budrumą bent 30 sekundžių ir įskridęs į Lenkijos oro erdvę, lenkams, galimai, būtų reikėję spręsti, ar pradėti į jį šaudyti.
Tuo tarpu antrasis budintis orlaivis, ką tik baigęs pildytis degalus, jau po dviejų minučių atsidūrė netoli Rusijos sparnuotosios raketos, kirto jos trajektoriją ir buvo pasirengęs ją perimti, jeigu skrydis būtų trukęs ilgiau.
Analizuodamas Lenkijoje įvykusį išpuolį, I.Novakas teigė esąs 80 proc. įsitikinęs, kad raketos „Ch-101“ nukritimas į lauką netoli Tarnava-Kolonijos kaimo nebuvo atsitiktinumas.
Jo nuomone, raketos trajektorija nenumatė alternatyvaus taikinio Ukrainos teritorijoje ir vedė būtent ten, kur ji galiausiai ir nukrito.
Kodėl nežinojo apie Ukrainos naikintuvą?
Generolas taip pat paaiškino, kodėl Lenkijos pusė ilgą laiką nežinojo apie Ukrainos aviacijos judėjimą prie sienos.
Ukrainos oro gynybos valdymo ir kontrolės sistema „Viraž“ – tai platforma, koordinuojanti duomenų rinkimą apie grėsmes, remiantis akustinių jutiklių tinklu (visų pirma, išmaniaisiais telefonais su mikrofonais, sumontuotais ant stulpų visoje šalyje), – iki incidento Lenkijai perduodavo informaciją tik apie Rusijos raketas ir dronus, kurie potencialiai galėjo pažeisti Lenkijos oro erdvę.
Karininko teigimu, Ukraina sąmoningai neatskleidė duomenų apie savo lėktuvus: informacija apie Ukrainos aviacijos judėjimą Kyjivui yra ypač jautri, nes Rusijai tokie ant žemės esantys lėktuvai yra lengvas taikinys, o jų buvimo vietos slėpimas – pilotų išlikimo klausimas.
Po šio incidento Lenkijos operatyvinė vadovybė nusiuntė laišką Ukrainos Generalinio štabo viršininkui ir Oro pajėgų vadui su prašymu informuoti Lenkijos pusę apie Ukrainos aviacijos judėjimą prie sienos – nuo tada Kyjivas pradėjo tai daryti.
15min primena, kad liepos 30 d. naktį Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“ nukrito į lauką netoli Tarnava-Kolonijos kaimo Liublino vaivadijoje, pažeisdama Lenkijos ir NATO oro erdvę, bei išmušdama kraterį.
Reaguodama į masinę Rusijos ataką prieš vakarų Ukrainą, Lenkija į orą pakėlė savo naikintuvus „F-16“, taip pat sąjungininkų žvalgybinius orlaivius ir degalų papildymo lėktuvus. Lenkijos pusės duomenimis, tuo metu jos oro erdvės link skrido iš viso 20 Rusijos raketų.