Atsakydamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus NATO sąjungininkėms padėti apsaugoti Hormūzo sąsiaurį, D.Tuskas prieš televizijos transliuotą vyriausybės posėdį nurodė, kad „Varšuva turi kitų užduočių NATO“.
„Lenkija nesiųs savo karių į Iraną. Šis konfliktas neturi tiesioginės įtakos mūsų saugumui. Tai taikoma mūsų sausumos, oro ir jūrų pajėgoms. Tai, ką turime, turi tarnauti Baltijos šalių saugumui“, – pabrėžė premjeras.
D.Tuskas pridūrė, kad sąjungininkai, įskaitant Jungtines Valstijas, „tai puikiai supranta“ ir kad „nėra pagrindo nerimauti“.
Lenkijos premjero komentarai pasirodė po to, kai D.Trumpas praėjusią savaitę paragino sąjungininkus Europoje ir Azijoje padėti užkirsti kelią Iranui blokuoti Hormūzo sąsiaurį – itin svarbų vandens kelią tarp Irano, JAE ir Omano, per kurį tranzitu gabenama apie penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų.
Sekmadienį JAV prezidentas įspėjo, kad „neigiamas sąjungininkų atsakas“ į jo raginimus įsitraukti į tarptautinę veiklą gali būti „labai blogas NATO ateičiai“.
Teheranas, rengdamas išpuolius prieš prekybinius laivus, veiksmingai užblokavo sąsiaurį kaip dalį karo regione, kuris prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus bendrus smūgius Iranui.
Dėl blokados smarkiai šoktelėjo pasaulinės naftos kainos, todėl viso pasaulio vyriausybės, siekdamos sušvelninti ekonominį smūgį, atlaisvino šimtus milijonų barelių atsarginių naftos atsargų.
Išskyrus gynybines ar evakuacijos operacijas, Vašingtono sąjungininkės NATO šalys nenoriai įsitraukė į konfliktą, remdamosi per pastaruosius porą dešimtmečių užsitęsusių karų Irake ir Afganistane patirtimi, taip pat turėdmos klausimų dėl JAV ir Izraelio smūgių Iranui teisėtumo.
D.Trumpas dažnai kritikavo NATO, ilgą laiką kaltindamas valstybes nares, kad jos nepakankamai atsakingos už savo saugumą ir per daug pasikliauja Vašingtonu.
