Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jis negalės pasirašyti šios sutarties, jeigu jo šaliai nebus suteikta galimybė dalyvauti kiekviename euro zonos viršūnių susitikime, nors Lenkija dar nėra įsivedusi euro.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiuos reikalavimus atmetė, tačiau diplomatai nurodė, kad abiem šalims pavyko sudaryti kompromisą.
„Buvo pasiektas susitarimas tarp Prancūzijos ir Lenkijos“, – sakė vienas ES diplomatas.
„Prancūzija atsižvelgė į Lenkijos reikalavimus“, – nurodė kitas pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.
Sutartas kompromisas leidžia abiem lyderiams oriai išspręsti šį politiškai opų klausimą.
Nutarta, kad euro zonos viršūnių susitikimuose paprastai dalyvaus tik 17 eurą įsivedusių valstybių, išskyrus atvejus, kai bus diskutuojama dėl tam tikrų platesnių klausimų.
Euro zonos šalių lyderiai „bent dukart per metus“ susitiks tartis dėl specifinių šio bloko problemų, tokių kaip finansinio gelbėjimo planai skolų prislėgtoms narėms arba derybos dėl „jų ekonomikos politikos konvergencijos“.
Tačiau siekiant patenkinti Varšuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių reikalavimus, jos bus pakviestos „bent kartą per metus“ tartis dėl klausimų, susijusių su konkurencingumu arba kai būtų svarstoma euro zonos „bendroji architektūra“.
Lenkija ir kitos euro zonai nepriklausančios šalys nuogąstauja, kad Europos Sąjungoje pradeda ryškėti „dviejų greičių“ zonos tarp vieningąją Bendrijos valiutą įsivedusių ir jos nenaudojančių valstybių.
Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis perspėjo Briuselį dėl pavojaus, kad Europa pasidalys į dvi stovyklas.
Pagal fiskalinį paktą, kuriam vėliau pirmadienį pritarė 25 iš 27 ES šalių, numatoma sugriežtinti nacionalinių biudžetų formavimo principus, siekiant ateityje išvengti naujų skolų krizių. Šiam susitarimui iš ES šalių atsisakė arba kol kas negalėjo pritarti tik Didžioji Britanija ir Čekija.
D.Tuskas perspėjo prieš viršūnių susitikimą, kad jis negalės priimti šios sutarties, jeigu ji nebus pakeista.
„Lenkija pasiruošusi prisiimti bendrą atsakomybę dėl šio fiskalinio pakto su viena sąlyga – jog mano šalis dalyvaus sprendimų, kaip ši sutartis bus įgyvendinama, priėmimo procese“, – pareiškė jis.
Lenkijos poziciją palaikė Čekija ir Vengrija, taip pat euro zonos narė Slovakija, nurodė diplomatai.
ECB vadovas giria naująjį ES fiskalinį paktą
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi antradienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl griežtesnių biudžetų formavimo taisyklių, sakydamas, jog šis žingsnis priartina prie bloko fiskalinės sąjungos.
Naujasis paktas yra „pirmasis žingsnis fiskalinės sąjungos link“, M.Draghi sakė žurnalistams po to, kai ES lyderiai susitarė sugriežtinti fiskalinę drausmę, o tai, pasak ECB vadovo, „aiškiai sustiprins pasitikėjimą euro zona“.
Jis taip pat gyrė galutinį susitarimą dėl nuolatinio 500 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo fondo – nuo liepos pradėsiančio veikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Kai kurie ES lyderiai tikisi, kad prisiimtos griežtesnės fiskalinės taisyklės paskatins konservatyvų ECB imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant išbristi iš skolų krizės.
Naujasis paktas įpareigoja 25 jį pasirašiusias Bendrijos nares įtraukti į savo nacionalinius įstatymus vadinamąją auksinę taisyklę dėl biudžetų subalansavimo, nuo už šių taisyklių nesilaikymo gresia beveik automatinės sankcijos.
