„Laisvės žmones“ siūlė Lenkijos televizijos TVN žiūrovai ir didžiausio dienraščio „Gazeta Wyborcza“ skaitytojai. Iš tūkstančių pasiūlytų kandidatų speciali komisija išrinko 25 asmenis, kurie ir kovojo dėl laurų penkiose kategorijose: mokslo, kultūros, visuomeninės veiklos, sporto ir verslo.
Ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Bronislawas Komorowskis pabrėžė, kad šie 25 metai ypatingi Lenkijai ir pavadino juos „mūsų aukso amžius“. „Birželio 4-oji buvo tikras nokautas. Laisvės stovykla, vedama L.Walęsos, laimėjo nelygioje kovoje, nes tai nebuvo visiškai demokratiški rinkimai. Ši kova baigėsi „Solidarumo“ pergale. Nugalėjo noras kartu keisti Lenkiją“, – iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo B.Komorowskis.
Mūsų laureatas yra kaip pati Lenkija. Galima jį mylėti už kažką, o galima nepaisant nieko, – apie L.Walęsą sakė Adamas Michnikas.
Mokslo kategorijoje „Laisvės žmogumi“ tapo pasaulinio garso otochirurgas ir otorinolaringologijos (mokslas apie ausis, nosį, gerklas ir jų ligas) specialistas Henrykas Skaržynskis, kultūros – aktorė, populiariausio privataus teatro įkūrėja ir vadovė Krystyna Janda, verslo – Solange ir Krzysztofas Olszewskiai, kurie įkūrė Europoje puikiai žinomą autobusų, troleibusų ir tramvajų gamyklą „Solaris Bus & Coach“, sporto – slidininkas Adamas Malyszas, visuomeninės veiklos – Jerzy Owsiakas, Didžiojo šventinės paramos orkestro fondo įkūrėjas.
Pagrindinis apdovanojimas, kurį specialiai skyrė „Gazeta Wyborcza“, atiteko L.Walęsai – 25-mečio žmogui. Jį teikdamas laikraščio vyriausiasis redaktorius, bendražygis kuriant „Solidarumą“ Adamas Michnikas pasakė: „Mūsų laureatas yra kaip pati Lenkija. Galima jį mylėti už kažką, o galima nepaisant nieko.“
„Kai 1980 metų rugpjūtį elektrikas iš Gdansko peršoko per laivų statyklos tvorą, komunistinis pasaulis sudrebėjo nuo pamatų. Kremliuje įsivyravo baimė, L.Brežnevas ir jo kolegos ne be pagrindo išsigando, kad tai komunizmo pabaigos pradžia. Buvo teisūs. Elektrikas iš Gdansko metė iššūkį diktatūrai, kuri pati save vadino proletariato diktatūra“, – kalbėjo A.Michnikas.
Pats laureatas kalbėjo, kad jo kartai pasisekė: „Tas tiesa, bet reikėjo daug rizikuoti ir protingai rizikuoti. „Solidarumo“ monopolijos išlaikymas ilgesnį laiką nebūtų geras sprendimas. Tereikėjo pasisakyti už demokratiją. Reikėjo žemės drebėjimo, kad viskas pradėtų veikti.“
