Sekite 15min Google
Tokie pakeitimai leis „pilotui arba operacijų vadui priimti sprendimą numušti svetimą orlaivį remiantis radaro rodmenimis ar kita į sistemą patenkančia informacija“, nurodė viceministras Cezary Tomczykas.
Iki šiol reikėjo vizualinio identifikavimo
AFP teigimu, tai pakeis „taikos meto standartą“, pagal kurį, norint atidengti ugnį, būtinas vizualinis identifikavimas, o ne tik radaro rodmenys ar kita susijusi informacija.
Kodėl keičia taisykles
„Negalime likti nuošalyje, kai kalbama apie grėsmes, o požymiai rodo, kad jų tik daugės“, – pridūrė jis.
C. Tomczykas nurodė, kad tokie pajėgumai „paprastai yra skirti karo ar nepaprastosios padėties laikotarpiui“.
Jo teigimu, pokytis įvestas iš dalies dėl to, kad Lenkija „kasdien susiduria su galimybe, jog dronai pateks į (jos) teritoriją“.
Anksčiau šį mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusijos planai kare prieš Ukrainą apima hibridinius dronų ir raketų smūgius prieš Kyjivo sąjungininkus, įskaitant Varšuvą.
Lenkija, viena didžiausių NATO gynybos išlaidų pagal santykinį dydį skiriančių valstybių, apkaltino Rusiją hibridinėmis provokacijomis savo teritorijoje, įskaitant dronų įsiveržimus ir oro erdvės pažeidimus.
Šalis tapo pagrindiniu centru, per kurį Vakarų karinė ir humanitarinė parama gabenama į Ukrainą.
Tai naujausias žingsnis stiprinant šios NATO ir ES šalies narės gynybą, karui kaimyninėje Ukrainoje tęsiantis jau penktuosius metus, o sąjungininkams perspėjant apie augančią Rusijos bepiločių orlaivių grėsmę.
Praėjusių metų rugsėjį vienos nakties metu Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų – tai buvo vienas pavojingiausių tokio pobūdžio incidentų pastaraisiais metais.
