„Europos nuosmukis jokiu būdu nėra neišvengiamas. Tačiau mes stovime prie prarajos krašto. Tai baugiausias momentas per mano darbą ministro poste, tačiau taip pat pats didingiausias“, – Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis sakė Berlyne pirmadienio vakarą.
„Prašau dėl Vokietijos ir mūsų pačių labo: padėkite euro zonai išlikti ir klestėti. Puikiai žinote, kad niekas kitas negali to padaryti“, – pridūrė jis.
Užsimindamas apie ankstesnius sudėtingus Lenkijos santykius su didesne ir turtingesne vakarų kaimyne, R.Sikorski pareiškė: „Tikriausiai būsiu pirmasis Lenkijos užsienio reikalų ministras, kuris taip kalba, tačiau pasakysiu: mažiau nuogąstauju dėl Vokietijos galios negu pradedu bijoti dėl vokiečių neveiklumo.“
Jis aiškino, kad euro zonos skolų krizė kelia didžiausią pavojų Lenkijos klestėjimui ir stabilumui.
Lenkija, kuri yra didžiausia postkomunistinė ES narė, nėra įsivedusi euro, tačiau tikisi galėsianti tai padaryti artimiausioje ateityje.
Tuo tarpu Berlyne išsakytas mintis atkartojančiame R.Sikorskio straipsnyje, kuris buvo paskelbtas dienraštyje „Financial Times“, rašoma: „Euro zonos subyrėjimas būtų apokalipsinio masto krizė, kuri apimtų ne vien mūsų finansų sistemą.“
Pasak ministro, ES vieningoji rinka tokio smūgio tikriausiai neatlaikytų.
R.Sikorskis konkrečiai nenurodė, kokių veiksmų Lenkija tikisi iš Vokietijos, tačiau Varšuvos pareigūnai anksčiau yra pasisakę už euroobligacijų, kurioms garantijas suteiktų visos euro zonos šalys, išleidimą.
Euro zonos finansų ministrai antradienį ketina susitarti, kaip konkrečiai būtų galima sustiprinti finansinio gelbėjimo fondą, kuris padėtų užkirsti kelią panikai obligacijų rinkose.
Savo kalboje R.Sikorskis pasisakė už daug glaudesnę ES ekonominę integraciją, taip pat ir didesnių įgaliojimų suteikimą Europos Komisijai nacionalinių biudžetų priežiūros srityje. Tačiau diplomatijos vadovas mano, jog itin jautrūs klausimai, tokie kaip mokesčių politika, turėtų likti nacionalinių vyriausybių prerogatyva.
„Drakoniškos nacionalinių biudžetų priežiūros galios būtų suteiktos tik pritarus Europos Parlamentui“, – pridūrė jis, akcentuodamas Varšuvos nuogąstavimus dėl per didelės galios suteikimo svarbiausiose Bendrijos politikos srityse Komisijai, kuri nėra renkama.
Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą įgijęs R.Sikorskis šį mėnesį buvo iš naujo paskirtas vadovauti URM po to, kai premjero Donaldo Tusko centro dešinioji proeuropietiška vyriausybė spalio 9 dieną laimėjo rinkimus antrąkart iš eilės.
2007 metais į valdžią atėjusi D.Tusko vyriausybė, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, palaikė gerus ryšius su Vokietija – didžiausia savo prekybos partnere.
Tuo tarpu Lenkijos pagrindinės opozicinės dešiniosios euroskeptiškos partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis griežtai kritikavo R.Sikorskio kalbą Berlyne, kaltindamas vyriausybę ketinimu atsisakyti sunkiai iškovotos šalies nepriklausomybės.
„Praeityje daug lenkų žuvo kovodami dėl tų pačių dalykų, kurių vyriausybės atstovai atsisako, netardami nė vieno protesto žodžio“, – sakoma PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio pranešime.
Jis taip pat kritikavo D.Tuską, jog šis nepripažįsta, kad galingųjų Europos šalių, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, polinkis priiminėti sprendimus visos Bendrijos vardu kelia pavojų Lenkijos interesams.
Nepaisant dramatiško R.Sikorskio kreipimosi į Berlyną, raginimo pademonstruoti lyderystę, daugelis lenkų tradiciškai įtariai žvelgia į Vokietiją, prisimindami žiaurią savo šalies okupaciją per Antrąjį pasaulinį karą.
