Ministro pirmininko Donaldo Tusko paskirto instituto, kuriam pavesta ištirti istorinius Rusijos nusikaltimus, direktorius Bartoszas Gondekas teigė, kad tyrimas bus daug platesnis nei darbas, susijęs su nacių žiaurumu, atsižvelgiant į tai, kad Šaltojo karo metais Lenkija dar daugiau nei keturis dešimtmečius buvo sovietų įtakoje, rašo „Financial Times“.
Teikiant ieškinį kyla rizika, kad įtampa su Maskva dar labiau padidės. Varšuva kaltina Vladimirą Putiną intensyvinant hibridinį karą, ypač po praėjusį rugsėjį įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.
Ar reikalaus tiek pat pinigų, kiek iš Vokietijos?
B.Gondekas teigė, kad dar „per anksti“ diskutuoti, ar iš Maskvos reikalaujama kompensacija galėtų viršyti sumą, kurios 2022 m. pareikalauta iš Berlyno.
Jis taip pat sakė, kad jo maždaug 10 lenkų istorikų ir tyrėjų komanda susidūrė su daugiau kliūčių nei apskaičiuojant Vokietijos reikalavimo sumą, ir tyrimą pavadino „ilgalaikiu projektu“.
Lenkų istorikai neturi prieigos prie slaptų Rusijos archyvų, o sovietmečiu daug dokumentų buvo suklastoti arba sunaikinti, skelbia FT.
Maskva remiasi melu
2025 m. gruodį Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad santykiuose su Rusija negali būti „jokių susitarimų“, nes Maskva veikia remdamasi melu.
Lapkričio pradžioje K.Nawrockis atšaukė susitikimą su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu Budapešte po to, kai pastarasis apsilankė Maskvoje ir susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
2026 m. sausio 16 d. K.Nawrockis pareiškė, kad vienas iš Rusijos tikslų, be savo piliečių persekiojimo, „yra teritorinė ekspansija, masinės žudynės ir išpuoliai prieš civilius taikinius, įskaitant ligonines ir mokyklas“.
„Lenkija, kuri nuo amžių ribojasi su Rusija, kaip nedaugelis kitų valstybių pripažįsta Maskvos keliamą grėsmę. Rusiją suvaldyti galima tik didinant visų sąjungininkų gynybinius pajėgumus ir mūsų vienybę“, – pabrėžė K.Nawrockis.
Jis pridūrė, kad pasibaigus karui Ukrainoje Rusija neatsisakys tolesnės ekspansijos.
