Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išreiškė „solidarumą ir vienareikšmę paramą“ Latvijai ir kitoms Baltijos NATO sąjungininkėms, pasmerkdama tai, ką ji pavadino Rusijos „klaidingais naratyvais ir nepagrįstais teiginiais“, kad Ukrainos dronai tariamai naudoja sąjungininkų teritoriją ar oro erdvę smūgiams prieš Rusijos taikinius.
Ministerija paragino Maskvą nutraukti „melų skleidimą ir eskalacinius pareiškimus“ ir pareiškė, kad ji prieštarauja bet kokiai grėsmei NATO narėms.
„Aišku, kas yra agresorius“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai NATO sąjungininkams yra „nepriimtini“, pridurdamas, kad Maskva „neturi teisės melagingai kaltinti Baltijos valstybių“.
„Aišku, kas yra agresorius, o kas – auka. Mes ir toliau tvirtai laikomės JT Chartijos ir Atlanto sutarties principų“, – nurodė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Tokią Lenkijos reakciją iššaukė šią savaitę Baltijos šalių oro erdvėje pastebėti dronai ir nepagrįsti Rusijos kaltinimai, išsakyti viešai tarptautinėje arenoje.
Antradienį Rusijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Maskva turi informacijos, jog Ukraina esą planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos valstybių teritorijos, ir įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos tų šalių „nuo atsakomųjų veiksmų“.
Jis pridūrė, kad Kyjivas neva jau išsiuntė Ukrainos dronų pajėgas į Latviją ir kad Rusijos žvalgyba gali nustatyti tokių orlaivių paleidimo vietas.
Latvijos atstovė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Sanita Pavluta-Deslandes atmetė šiuos teiginius kaip „gryną fikciją“. Antradienį Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos laikinosios diplomatinės misijos vadovo atstovą ir pareiškė „kategorišką protestą“ dėl Rusijos pusės pareiškimų.
