Ukrainos įstatymų leidėjai patvirtino įstatymą dėl Nacionalinio panteono įkūrimo Kyjive, taip siekdami pagerbti iškilias asmenybes, kovojusias už šalies nepriklausomybę.
Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą 287 balsais „už“ iš 423 Ukrainos parlamento narių. Toks žingsnis žengtas, nepaisant stiprėjančios įtampos su Lenkija dėl ginčytinos karo laikotarpio istorijos.
Parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas pareiškė, kad planuojamas Panteonas bus skirtas pagerbti „geriausius mūsų valstybės sūnus ir dukras“, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, pripažintiems už indėlį į šiuolaikinės Ukrainos valstybingumą ir nacionalinę plėtrą.
„Tai bus vieta, simbolizuojanti mūsų nepalaužiamą stiprybę ir nuoširdų dėkingumą visiems tiems, kurie sukūrė Ukrainą, ją gynė ir paaukojo tai, kas brangiausia – savo gyvybę“, – pridūrė R.Stefančiukas.
Šį įstatymo projektą parlamentui šios savaitės pradžioje pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pabrėžė, kad „niekas niekada nediktuos, kaip mums gyventi, kaip kalbėti, ką mylėti, kam turėtume būti dėkingi ar kokius didvyrius turėtume garbinti“.
Naujas eskalacijos etapas
Į naujausią Ukrainos ėjimą socialiniuose tinkluose sureagavo Lenkijos prezidento K.Nawrockio kanceliarija, kuri pareiškė, kad V.Zelenskio pateiktas įstatymo projektas yra dar vienas žingsnis, kuris paaštrina Ukrainos ir Lenkijos santykius.
Pareiškime Lenkijos pusė pavadino V.Zelenskio iniciatyvą „kitu eskalacinio pobūdžio veiksmų etapu“, susiedama ją su gegužės pabaigoje priimtu sprendimu suteikti vienam iš karinių dalinių „UPA didvyrių“ (Ukrainos sukilėlių armijos – red.past.) pavadinimą.
„Prezidentas Zelenskis paskelbė apie įstatymo dėl Nacionalinio panteono pateikimą – tai kitas eskalacinio pobūdžio veiksmų etapas iš Ukrainos valdžios pusės“, – pabrėžė K.Nawrockio kanceliarija.
Be to, Lenkijos prezidento biuras pareiškė, kad šalies lyderis K.Nawrockis, nusprendęs atimti iš V.Zelenskio „Baltojo erelio“ ordiną, „buvo teisus“, priimdamas tokį sprendimą.
„Kaip matyti iš kritikos bangos, kuri užgriuvo prezidentą iš valdančiųjų sluoksnių pusės, kurie dabar patys pripažįsta prezidento teisumą, – tvirtas Karolio Navrotsko Lenkijos interesų gynimas yra teisingas“, – nurodoma pareiškime.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, Lenkijos prezidento K.Nawrockio aplinkoje svarstoma galimybė apriboti ryšius su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu.
Anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas įvertino, kad šiuo metu įtampa tarp Ukrainos ir Lenkijos dar nepasiekė kulminacijos, tačiau, jo nuomone, gali dar labiau paaštrėti.
Dėl ko susikirto Lenkija ir Ukraina
Šie naujausi sprendimai ir pareiškimai yra naujausi Ukrainos ir Lenkijos ginčo kontekste, kuris prasidėjo nuo Varšuvos pasipiktinimo suteikti vienam iš Ukrainos karinių dalinių „UPA didvyrių“ vardą.
Ukrainos sukilėlių armija daugelio ukrainiečių garbinama kaip antisovietinis nepriklausomybės judėjimas. Ji laikoma šalies kovos už tautinę nepriklausomybę dalimi tuo metu, kai ukrainiečiai buvo susiskaldę tarp Lenkijos ir Tarybų Sąjungos teritorijų.
Tačiau Lenkijoje šis judėjimas plačiai smerkiamas už jo vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytuose maždaug 100 tūkst. Lenkijos civilių gyventojų žudynėse Voluinės ir Rytų Galicijos regionuose.
Aršus ginčas stipriai pablogino Kyjivo ir Varšuvos santykius, nors Lenkija nuo pat plataus masto invazijos pradžios buvo viena iš stipriausių Ukrainos rėmėjų kare prieš Rusiją.
Nors Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ne kartą paragino abi konflikto puses sumažinti įtampą, prezidentas K.Nawrockis atšaukė V.Zelenskiui suteiktą aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą.
Savo ruožtu V.Zelenskis neatvyko į Gdanske praeitą savaitgalį organizuotą Ukrainos atstatymo konferenciją ir pateikė įstatymo projektą dėl minėto Panteono sukūrimo.
Į kivirčą įsiliejo ir Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pagrasinęs Ukrainai, kad Kyjivas susidurs su didelėmis problemomis, bandydamas prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu šalies vėliavose bus pavaizduoti Ukrainos sukilėlių armijos ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) simboliai.
„ES negalima ant pjedestalo kelti tų, kurie griauna europinį bendradarbiavimą. Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos. Niekas mums nesakys, kaip turime balsuoti dėl vienos ar kitos valstybės įstojimo į Europos Sąjungą“, – rėžė ministras.
