Raketos sprogimas NATO priklausančioje Lenkijoje pakurstė nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali peraugti į platesnio masto konfliktą, nes pradės veikti Aljanso abipusės gynybos išlyga, tačiau tuo metu Varšuva ir NATO teigė manančios, kad tai buvo paklydusi ukrainiečių raketa, ir taip sumažino nuogąstavimus dėl eskalacijos.
Su tyrimu susipažinę šaltiniai lenkų leidiniui „Rzeczpospolita“ komentavo, kad atmetė galimybę, jog raketa, kuri praėjusių metų lapkričio 15 d. vakare nukrito Pševoduve ir sprogo, pražudydama du ūkininkus, galėjo būti paleista iš Rusijos teritorijos.
Lenkijos tyrėjai nustatė, jog nukritusi raketa buvo iš Ukrainos teritorijos paleista priešlėktuvinės gynybos raketa S 300 5-W-55.
„Šios raketos veikimo nuotolis yra 75-90 km, – leidinys citavo šaltinį. Tuo metu Rusijos pozicijos buvo tokioje vietoje, iš kurios jokia Rusijos raketa negalėjo pasiekti Pševoduvo“.
Pasak „Rzeczpospolita“, tokios išvados buvo parengtos remiantis daugeliu šaltinių: išsamiomis, įslaptintomis nacionalinių tarnybų išvadomis bei Karinio instituto ekspertų įžvalgomis.
Ukraina anksčiau neigė, kad viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje.
Leidinys taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pusė Lenkijos tyrėjams nepateikė jokios medžiagos.
Teigiama, kad Lenkijos prokuratūros atstovas spaudai Lukaszas Lapczynskis patvirtino, jog prokuroras gavo ekspertų išvadą, bet jos turinio atskleisti negali konfidencialumo sumetimais.
-
Pševoduve – gedulas: žuvo du vietiniai vyrai, kaimynai jiems negaili gerų žodžių
-
Lenkijos apžvalgininkas: yra keli žingsniai, kuriuos gali žengti NATO po sprogimų Pševoduve
-
„Čia žuvo du mano draugai“: raketos smūgio sukrėsti lenkai dar girdi drebančius namus ir bijo dėl rytojaus
-
Naujas melo vingis: Pševoduve raketų nebuvo, traktorių susprogdino patys lenkai
-
Per raketos sprogimą Lenkijoje žuvę vyrai bus palaidoti šį savaitgalį
-
A.Duda apie incidentą Pševoduve: antrosios raketos liekanų Lenkijos teritorijoje nerasta
Kas nutiko Pševoduvo kaime?
Per raketos sprogimą žuvo du vyrai – 59 metų ir 60 metų. Po to buvo pradėtas tyrimas, kurio ėmėsi Mazovijos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos departamentas.
Praėjus dviem dienoms po sprogimo, į vietovę atvyko Ukrainos pareigūnai ir norėjo įsitraukti į tyrimą. Tuomet Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė, kad „Ukrainos ekspertai jau dirba Pševoduvo tragedijos, kurią sukėlė Rusijos raketinis teroras prieš Ukrainą, vietoje“.
Prokuratūros sprendimu, ukrainiečių atstovams buvo uždrausta patekti į įvykio vietą – jie galėjo apžiūrėti tik raketos liekanas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat neigė, kad tai galėjo būti ukrainiečių raketa.
„Neabejoju, kad tai nebuvo mūsų raketa“, – į tragediją reagavo šalies vadovas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina pasisako už „kuo išsamesnį bendrą incidento tyrimą“, ir išreiškė pasirengimą „perduoti partneriams mūsų turimus Rusijos pėdsakų įrodymus“.
Pasak leidinio, nepavyko sudaryti Jungtinės tyrimo grupės (Lenkijos pusė jai buvo atvira), kuri būtų leidusi abiejų šalių prokuratūroms laisvai keistis medžiaga.
Negana to, prieš savaitę amerikiečių leidinys „The New York Times“ atskleidė žurnalistinio tyrimo rezultatus, kuriuose padaryta išvada, kad rugsėjo pradžioje įvykęs sprogimas Kostiantynivkoje, rytų Ukrainoje, kurio metu žuvo 15 žmonių ir 30 buvo sužeista – taip pat buvo tragiška Ukrainos kariškių klaida.
JAV leidinio duomenimis, ant miesto turgaus nukrito sistemos „žemė-oras“ „Buk“ paleista raketa. Ukrainiečiai maždaug už 16 km nuo Kostiantynivkos ugnimi atsakė į ankstesnę Rusijos ataką.
Oficialiai Ukrainos valdžia teigė, kad tai buvo „visiškai nežmoniška“ Rusijos ataka ir bet kokius „The New York Times“ teiginius apie tai, jog būta ukrainiečių raketos – paneigė.
