Sekite 15min Google
„Prisiimame 100 procentų atsakomybę už mūsų karių priimtus sprendimus ir juos palaikysime“, – Seime sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Suteikiame jiems įgaliojimus veikti pagal nustatytas procedūras ir rizikos lygį. Karys pats įvertina, ar raketa padarytų didesnę žalą, jei būtų perimta, ar leidus jai nukristi negyvenamoje vietovėje“, – pridūrė jis.
W. Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad tiek kariuomenės operatyvinis vadas, tiek sureagavusio naikintuvo F-16 pilotas buvo įgalioti perimti raketą.
„Jei ji būtų kėlusi grėsmę apgyvendintoms vietovėms, būtų buvusi numušta“, – sakė jis ir pridūrė, kad oro pajėgų jėgos panaudojimo taisyklės taikos ir karo metu skiriasi.
Atsakydamas į opozicijos parlamentarų kritiką dėl to, kaip buvo reaguojama į ketvirtadienio incidentą, W. Kosiniakas-Kamyszas užsiminė apie Rusijos sparnuotosios raketos Ch-55 nuolaužas, kurias civilis rado 2023 metų balandį.
Pasak jo, šis objektas dar anksčiau buvo įskridęs giliai į Lenkiją, apie tai nežinant tuometinei valdžiai, kuri dabar yra opozicijoje.
„Vakar skubios pagalbos tarnybos buvo mobilizuotos nedelsiant. Ugniagesiai, policija ir karo policija nuolaužas rado per 12 valandų ir sugebėjo nustatyti raketos tipą“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Naktį į ketvirtadienį Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą, įskaitant jos vakarinius regionus, besiribojančius su Lenkija, per kurią žuvo devyni žmonės.
Per šį smūgį Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 įskrido į Lenkijos oro erdvę ir ketvirtadienį anksti ryte sprogo kaimiškoje teritorijoje netoli rytinio Liublino miesto.
Tai buvo antras didelis Lenkijos oro erdvės pažeidimas iš Rusijos pusės po to, kai 2025 metų rugsėjo 9–10 dienų naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.
