Paprašytas prisiminti incidentus, kurie neramina Lenkijos lietuvius, A.Vaicekauskas pirmiausia paminėjo nutikusį prieš kelerius metus, kai Punske buvo uždažyti lietuviški vietovės pavadinimai.
„Iki šiol neišsiaiškinta, kas tai padarė. Viskas nutilo, pavadinimai vėl atsirado ir taip reikalas baigėsi. Pavienių incidentų pasitaiko karts nuo karto. Pavyzdžiui, nuplėšta nuoroda į Lietuvių kultūros muziejų“, – teigė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas.
A.Vaicekauskas įsitikinęs, kad lietuviškų pavadinimų naikinimas nebuvo tiesiog vandalizmo aktas – tai nukreipta prieš vietos lietuvius.
„Mano manymu, tokių incidentų ir galvojimo, kad tautinės mažumos yra kažkas blogo, priežastis yra informacijos apie tautines mažumas stoka. Suprantu, kad Lenkijoje šios mažumos sudaro vos 2 proc. visų gyventojų, bet tose vietovėse, kur mažumos gyvena, valstybės pareiga yra šviesti žmones“, – kalbėjo Lenkijos lietuvis.
Jis paminėjo ir kryžių Panerių aukoms Berznyko (Beržininkų) kaimo kapinėse, ant kurio yra parašyta, kad Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus Paneriuose lenkus žudė lietuviai. Tai esą irgi kursto tautinę nesantaiką, o vietos gyventojai ir yra tie „artimiausi lietuviai“.
Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas wspolczesna.pl skundėsi ir Seinų lietuviškosios mokyklos situacija – esą miestas įstaigai jau yra įsiskolinęs apie 2 mln. zlotų ir tai padaryta tyčia, nes esą visi matė susidariusią situaciją, bet niekas nereagavo.
