Kreipimasis adresuojamas Lenkijos vicepremjerui ir kultūros bei nacionalinio paveldo ministrui Piotriui Glinskiui ir užsienio reikalų ministrui Witoldui Waszczykowskiui.
Tekste primenama, kad Lenkų teatro namai pradėti statyti 1912–1914 metais. Anot A.Gorskio, pats pastatas pastatytas už vietos lenkų visuomenės surinktas lėšas. Miestui teatro statinys perduotas 1926 metais su sąlyga, kad jame galės pasirodyti tik lenkiški teatrai ir skambės lenkų kalba.
Taip ir buvo, net ir II pasaulinio karo metais teatras veikė. Bet po karo pastate pirmiausia įkurdintas Lietuvos operos ir baleto teatras, vėliau – Jaunimo teatras, o galiausiai įsikūrė Rusų dramos teatras.
„Laikas nuo laiko tarp Lietuvos lenkų atgyja diskusijos apie būtinybę atgauti teatro pastatą Pohuliankoje (taip vadinta dabartinė J.Basanavičiaus gatvė – red. past.), kuris yra lenkiškojo paveldo dalis, brutaliai pagrobta iš lenkų visuomenės. Vis dėlto daugelio lenkų svajonė yra bent jau išgelbėti pastatą nuo visiško sugriuvimo. Pernai teatras minėjo įkūrimo šimtmetį. Ta proga ant pastato iškabintas skelbimas: „Turiu 100 metų! Jaučiuosi lyg būčiau dvidešimties, o atrodau kaip kelių šimtų metų... Turiu vilties sulaukti restauracijos“. Šitas plakatas kvietė atkreipti dėmesį į tai, kad pastatui būtinas remontas“, – kreipimesi į ministrus rašo Lenkijos Seimo narys.
A.Gorskis paragino Lenkijos valdžią kreiptis į kolegas Lietuvoje ir iškelti klausimą dėl šio teatro pastato grąžinimo Vilniaus lenkų bendruomenei, taip pat paskubinti remontą.
