Praėjusį mėnesį ES pradėjo precedento neturintį drausminį procesą dėl Varšuvos vykdomų teismų sistemos reformų. Briuselis tvirtina, kad jos kelia grėsmę demokratijai, nes suteikia vyriausybei teismų kontrolę.
„Manau, kad dialogas su Europos Komisija lėtai, bet nuosekliai nuves prie abipusio supratimo ir deeskalavimo“, – užsienio korespondentams sakė Mateuszas Morawieckis, kitą dieną po Briuselyje įvykusių derybų su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu.
M.Morawieckis pridūrė: „Nemanau, ... kad darysime nuolaidų, bet... noriu, kad Europos Komisija būtų patikinta, būtų įtikinta, kad mūsų teismų sistema bus nepriklausoma, (dėl reformų) bus objektyvesnė, skaidresnė.“
Varšuva tvirtina, kad teismų sistemos pertvarka yra būtina, norint išnaikinti joje paskutines komunizmo liekanas.
Tačiau Briuselis tvirtina, kad 13 Lenkijos įstatymų, priimtų per dvejus metus, sukūrė situaciją, kai vyriausybė „gali sistemiškai politiškai kištis“ į teismų sistemos „sudėtį, įgaliojimus, administravimą ir funkcionavimą“.
Anksčiau Briuselio dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.
Vis dėlto tokia baigtis mažai tikėtina, nes Lenkijos sąjungininkė Vengrija žadėjo vetuoti šią priemonę.
ES davė Varšuvai tris mėnesius situacijai ištaisyti ir nurodė, kad gali atšaukti priemones, jei tai bus padaryta.
Antradienį prieš išvykdamas į Briuselį taisyti įtemptų santykių, M.Morawieckis atleido prieštaringai vertintus savo gynybos ministrą Antonį Macierewiczių ir užsienio reikalų ministrą Witoldą Waszczykowskį. Šį ministrų kabineto pertvarkymą analitikai vadina aiškiu ženklu, kad Varšuva nori keisti savo diskusijos su ES toną.
M.Morawieckis ir J.C.Junkeris „išsamiai aptarė klausimus, susijusius su įstatymų viršenybe“, sakoma po šio susitikimo paskelbtame J.C.Junckerio biuro pranešime.
Per šias „konstruktyvias“ derybas jiedu taip pat aptarė įvairius kitus klausimus, tarp jų susijusius su „Europos Sąjungos ateitimi, Lenkijos vieta Europos Sąjungoje“, taip pat ekonomikos, energetikos ir migracijos politiką.
