Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 16, 20:52

Lenkijos premjeras: Prancūzija ir Vokietija valdo ES kaip „faktinę oligarchiją“

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija valdo Europos Sąjungą kaip „faktinę oligarchiją“, ignoruodamos balsus, jau seniai perspėjusius dėl Rusijos ekspansionizmo – taip pat ir Varšuvos.
Mateuszas Morawieckis
Mateuszas Morawieckis / Lenkijos Vyriausybės nuotr.

„Daugelis Europos lyderių leidosi suviliojami Vladimiro Putino. Dabar juos ištiko šokas“, – rašė Mateuszas Morawieckis straipsnyje Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“.

„Rusijos imperializmo sugrįžimas neturėtų mūsų stebinti“, – teigė jis.

Vasario 24-ąją Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lenkija viena pirmųjų pasmerkė Maskvą, ragindama taikyti kuo griežtesnes ES sankcijas Rusijai ir masiškai tiekti ginklus Kyjivui.

„Europa atsidūrė dabartinėje padėtyje ne todėl, kad yra nepakankamai integruota, bet todėl, kad atsisakė išgirsti tiesą“, – sakė M.Morawieckis.

Jo žodžiais, Bendrija atsisakė išgirsti „balsą, kurį jau kelerius metus buvo galima išgirsti iš Lenkijos“.

Lenkijos premjeras sakė, kad ES neatsižvelgė į jo šalies perspėjimus dėl Rusijos, o tai, anot jo, rodo „didesnę problemą“ bloke.

„Teoriškai visos valstybės narės yra lygios. Tačiau politinė tikrovė rodo, kad Vokietijos ir Prancūzijos balsai yra dominuojantys. Turime reikalą su formalia demokratija, bet faktine oligarchija, kurioje valdžią turi tie, kurie yra stipriausi“, – teigė jis.

M.Morawieckis anksčiau kritikavo ES nares, kurios sutiko importuoti didelius kiekius rusiškų dujų, o dabar susiduria su sunkumais stengdamosi sukaupti energijos atsargų ateinančiai žiemai.

Akivaizdžiai turėdamas galvoje Vokietiją, gegužę kanalui „Euronews“ jis sakė: „Jie buvo trumparegiai, nes negalėjo įsivaizduoti, kas nutiks dėl šios priklausomybės. Ir Putinas tai panaudojo kaip šantažą likusios Europos Sąjungos dalies atžvilgiu.“

Varšuva taip pat ginčijasi su Briuseliu dėl lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos, kurias ES blokavo dėl susirūpinimo, kad neseniai priimti Lenkijos teisės aktai mažina teisinės valstybės principų laikymąsi šalyje.

Briuselis atsisakė jas atblokuoti dėl susirūpinimo, kad prieštaringai vertinamas Lenkijos teisėjų drausminis mechanizmas kenkia teismų nepriklausomumui.

Gegužę Lenkija paskelbė, kad baigė derybas su Briuseliu dėl užblokuotų lėšų, ir teigė, kad „per kelis mėnesius“ tikisi gauti apie 35 mlrd. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min