Jedvabno miestelyje įvykdyto pogromo, per kurį, įvairių šaltinių duomenimis, buvo nužudyti 340–1500 žmonių, 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje taip pat dalyvavo aukšti žydų ir katalikų dvasiniai vadovai.
„Dar kartą maldaujame atleidimo“, – B.Komorowskis pareiškė savo kalboje, kurią paskelbė prie Jedvabno memorialo, esančio už maždaug 200 kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos.
2001 m. lenkų kilmės amerikietis istorikas Janas T.Grossas išleido knygą, kurioje nurodoma, jog Jedvabne žydus žudė ne okupacinės nacių pajėgos, kaip manyta anksčiau, o vietos gyventojai lenkai.
Vėliau atliktas Lenkijos Tautos atminties instituto tyrimas patvirtino daugumą J.T.Grosso išvadų, tačiau buvo nustatyta, jog žudynėse taip pat dalyvavo kai kurie nacių karininkai.
Dauguma aukų, tarp jų moterų ir vaikų, žuvo, kai buvo suvaryti į vieną tuščią daržinę, kuri buvo aplieta žibalu ir padegta. Tuo metu vokiečių karininkai šaudė mėginančius ištrūkti iš pastato žmones.
2001 metais minint šios tragedijos 60-ąsias metines, Lenkijos vardu žydų oficialiai atsiprašė tuometis prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
Atskleidus faktus apie žudynes Jedvabne, buvo sugriautas tvirtas lenkų įsitikinimas, jog nacių okupacijos laikais jų tautiečiams teko tik nekaltų aukų dalia.
