Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis vyks į Katynę

Bronislawas Komorowskis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Bronislawas Komorowskis
Šaltinis: BNS
0
A A

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ketina vykti į Katynę balandžio 3 dieną, kai bus minimos lenkų karininkų sušaudymo netoli Smolensko 71-osios metinės, ir pagerbti jų atminimą, pirmadienį praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Pernai balandį per lėktuvo katastrofą prie Smolesnko žuvo jo pirmtakas Lechas Kaczynskis, skridęs į Katynę dalyvauti žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

Per katastrofą balandžio 10 dieną niekas iš 96 keleivių ir įgulos narių neliko gyvas.

Pasak dabartinio prezidento patarėjo Tomaszo Naleczo, B.Komorowskis vyks į Katynę drauge su sušaudytų karininkų giminaičiais. Patarėjas priminė, kad kaip tik 1940 metų balandžio 3 dieną prasidėjo sušaudymai.

„Tragedija Smolenske užgožė tuos (atmintinus) įvykius, ir nuo balandžio 10 dienos apie juos nebuvo kalbama. Todėl prezidentas nori pagerbti Katynės tragedijos aukų atminimą, – sakė T.Naleczas. – Taip pat įvykdyti “Katynės misiją„, kurią nutraukė Smolensko katastrofa“.

Kokios rūšies transportu atvyks į Katynę B.Komorowskis, nepatikslinama.

Katynės miškas Smolensko srityje – žinomiausia lenkų, kuriuos sušaudė NKVD 1940 metais, laidojimo vieta; ten palaidoti maždaug keturi tūkstančiai žmonių. Tokių pat susidorojimų buvo ir kitose dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų vietose. Iš viso buvo sušaudyti maždaug 22 tūkst. žmonių.

Sovietinė valdžia daug metų slėpė tiesą apie tai, kas įvyko Katrynėje, ir teigė, kad Lenkijos karininkus nužudė vokiečiai, užpuolę SSRS.

Šių metų balandį Rusijos federalinės archyvų agentūros tinklalapyje buvo paskelbti dokumentai, rodantys, kad lenkai buvo sušaudyti pagal tiesioginį Josifo Stalino nurodymą.

Ginčai dėl tragedijos

Po lėktuvo katastrofos netoli Smolensko Varšuvos ir Maskvos santykiai pagerėjo: Rusijos gyventojai užjautė lenkus, netekusius iš karto daugelio politinio ir intelektualinio elito atstovų, o abiejų šalių lyderiai pareiškė norą stiprinti dvišalius ryšius.

Tačiau vėliau kilo naujas skandalas dėl prezidento lėktuvo Tu-154 sudužimo priežasčių tyrimo.

Lenkijos valdžia sukritikavo Rusijos Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) pranešimą, kuriame pažymima, kad atsakomybė dėl tragedijos tenka orlaivio įgulai. Jos nuomone, dėl katastrofos iš dalies kalti ir Rusijos dispečeriai.

Pasak T.Naleczo, šiuo dokumentu Rusija norėjo „užsiundyti“ Lenkijos opoziciją prieš ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybę, „tikėdamasi sulošti Lenkijos vidaus konflikto korta“.
Prezidento patarėjas mano, kad Rusija nori susilpninti Lenkijos pozicijas tiriant tragediją.

Pasak T.Naleczo, velionio prezidento brolio Jaroslawo Kaczynskio konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) įgyvendina šį Rusijos scenarijų.

Vėliau Lenkijos atstovas prie TAK Edmundas Klichas pareiškė, kad pagrindinė kaltė dėl Tu–154 sudužimo tenka lenkų lakūnams. Pasak jo, lėktuvo įgula nepakankamai gera suvokė situaciją, o to priežastis buvo lakūnų parengimo klaidos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min