Ceremoniją, kurioje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europos Parlamento pirmininkas Jerzis Buzekas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius, transliavo didžiausios Europos televizijos ir radijo stotys, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
„Faktas, kad Airijos žmonės apsisprendė, reiškė sutarties atgimimą, dabar nebėra kliūčių ją ratifikuoti“, – pažymėjo L.Kaczynskis prieš pasirašydamas dokumentą. „Ši diena yra labai svarbi Lenkijos ir Europos Sąjungos istorijoje“, – pridūrė jis.
Kalbas sakė J.M.Barosso, J.Buzekas ir ES šį pusmetį pirmininkaujančios Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas .
„ES lieka valstybių sąjunga, griežta sąjunga, tegu ji tokia ir lieka, – kalbėjo L.Kaczynskis. – Suverenių valstybių sąjungoje mes pasieksime vis daugiau laimėjimų“.
„Dabar yra 27 narės. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai dar ne viskas...., – tęsė jis. – Europos Sąjungos, kaip istorijoje precedento neturinčio, sėkmingo, didingo eksperimento, negalima nutraukti, negalima užsidaryti nuo tų, kurie nori įstoti ... ne tik Balkanuose, bet ir tokių šalių kaip Gruzija“.
Lenkijos Seimas 2008 metų balandžio 1 d. priėmė įstatymą, įgaliojantį šalies prezidentą pasirašyti sutartį. Balandžio 10 dieną įstatymą pasirašė ir L.Kaczynskis, tačiau pačios sutarties ratifikavimą jis tada atidėjo iki referendumo Airijoje rezultatų paskelbimo.
Vienintelė Lisabonos sutarties ratifikavimo nebaigusi šalis lieka Čekija, kurios euroskeptiškasis prezidentas Vaclavas Klausas delsia ją pasirašyti.
Spalio 2 dieną Airijos rinkėjai referendume patvirtino pritarią Lisabonos sutarčiai.
Aiškindamas, kodėl jis lakęs Airijos apsisprendimo, L.Kaczynskis priminė, kad „ES reikalauja vieningumo“.
„Jeigu mes laikomės vieningumo principo, nesvarbu iš kur sklinda priešinga nuomonė – Vokietijos, Maltos, Prancūzijos, ar Estijos. Tai, kad kažkas prieštaravo, reiškė, kad sutartis yra negyva; ir tik Airijai pakeitus nuomonę į priešingą, ji vėl atgijo“, – pažymėjo L.Kaczynskis.
Kalbėdamas apie sutarties teksto derinimo derybas, Lenkijos prezidentas nurodė, jog jos buvo „greitos, efektyvios, bet taip pat ir kažkiek įtemptos“. Jis taip pat pažymėjo Lenkijos laimėjimus tose derybose, ypač tai, kad buvo pratęstos iki 2017 metų Nicos sutartyje apibrėžtos balsavimo taisyklės ir pakoreguota energetikos politika.
Dabar, L.Kaczynskiui pasirašius, sutarties ratifikavimo Lenkijoje procedūra baigta. Vienintelė Lisabonos sutarties ratifikavimo nebaigusi šalis lieka Čekija, kurios euroskeptiškasis prezidentas Vaclavas Klausas delsia ją pasirašyti.
„Trūksta vienintelio (Čekijos) prezidento Vaclavo Klauso parašo, – pažymėjo Švedijos premjeras F.Reinfeldtas. – Europa nekantraudama laukia, jog tai įvyks, Europai nebereikia atidėliojimų“.
Europos Parlamento pirmininkas J.Buzekas šeštadienį per pasirašymo ceremoniją pasidžiaugė, kad Lenkija atsidūrė tarp 26 ES narių, ratifikavusių Lisabonos sutartį, kuri „suteiks Europos Parlamentui gerokai didesnį svorį“.
„Mūsų piliečiams neįdomios sutartys, jie nori žinoti, ką politikai gali padaryti jiems. Turime svarbių klausimų, kurios reikia spręsti“, – pabrėžė J.Buzekas.
Šeštadienį katalikiškos pakraipos dienraštis „Nasz Dziennik“ pranešė, jog opozicijoje esanti „Įstatymo ir teisingumo“ partija, kuriai vadovauja Lenkijos prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), ruošia Seimui siūlymą, kad Lisabonos sutartis būtų perduota Lenkijos Konstituciniam Teismui patikrinti, ar sutartis neprieštarauja Konstitucijai.
