Briuselis, Lenkijos opozicinės partijos ir teisių aktyvistai tvirtina, kad virtinė įvairių Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) parengtų reformų prilygsta politiniam kišimuisi į teismų sistemos darbą.
Įgyvendinant šias reformas, be kitų dalykų, teisėjų pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų. Tai tiesiogiai palietė 27 iš 73 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant Teismo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf, kuri į šias pareigas buvo paskirta 2014-aisiais ir dabar yra 65 metų amžiaus.
Ji atsisakė pasitraukti iš pareigų, tvirtindama, kad pagal Konstituciją jos kadencija turi tęstis iki 2020 metų.
Nepaisydama M.Gersdorf prieštaravimų, prezidentūra antradienį Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas pavedė eiti Dariuszui Zawistowskiui.
Teisėjams, kurie turėtų palikti pareigas, buvo suteikta galimybė prašyti prezidento Andrzejaus Dudos pratęsti jų kadenciją. Prezidentūra antradienį nurodė, kad penki iš tų teisėjų iš tiesų galėtų likti toliau dirbti.
Praėjusį mėnesį Aukščiausiasis Teismas paskelbė suspenduojantis priverstinį teisėjų išėjimą į pensiją anksčiau laiko, kad savo nuomonę šiuo klausimu galėtų pareikšti Europos Teisingumo Teismas.
Tačiau prezidentūra pareiškė, kad suspendavimas neturi teisinio pagrindo.
2015 metais į valdžią atėjusi PiS dėl kontroversiškų teismų sistemos reformų įsivėlė į konfliktą su Briuseliu, kuris pernai gruodį pradėjo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principams. Dėl šios procedūros iš Lenkijos galiausiai gali būti atimta balsavimo teisė priimant ES sprendimus.
Liepą Briuselis Varšuvos atžvilgiu inicijavo vadinamąsias pažeidimų nagrinėjimo procedūras, dėl kurios šaliai gali būti skirtos didžiulės piniginės baudos, jei bus priimtas jai nepalankus sprendimas.
PiS tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.
