Lenkijoje automobilių daugėja nuolat. Vien šiais metais jų užregistruota daugiau nei 213 tūkst. 2012-ųjų pabaigoje tūkstančiui gyventojų teko 486 automobiliai. Europos Sąjungos vidurkis yra 484 automobiliai.
Tai lemia, kad didžiųjų miestų gatvėse susidaro vis didesnės spūstys. Tarkim, iš Katovicų centro įveikti 10 km iki vienos iš gyvenviečių miesto pietuose piko metu užtrunka valandą. Specialistai jau ne vienerius metus skatina susimąstyti, nes nuolat augantis automobilių skaičius pasmerkia miestus lėtai mirčiai. Esą dabar kalbant apie miestų patrauklumą, svarbiausia jau yra ne gera gatvių būklė ar automobilių skaičius, bet dviračių takai ir miesto viešojo transporto sistema.
O kiekviena nauja gatvė dar labiau suintensyvina eismą, todėl nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą lengviau tik iš pradžių, vėliau vėl susidaro spūstys.
Tokie argumentai sulaukė ir Lenkijos savivaldybių atstovų dėmesio. Jie suvokia, kad neįmanoma iki begalybės išplėsti gatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių tinklo, todėl mažinant spūstis pagrindinis ginklas bus pigesnis ir draugiškesnis visuomeninis transportas.
Silezijos Politechnikos Kelių ir tiltų katedros vadovas prof. Kazimierzas Klosekas tvirtina, kad miestai, kurie orientuoti į naujų gatvių statybas, niekada neturės tinkamos susisiekimo sistemos. Vienas keleivis automobilyje miesto centre reikalauja net 50 kv.m važiuojamosios kelio dalies, o tramvajaus keleiviui užtenka vieno metro.
O kiekviena nauja gatvė dar labiau suintensyvina eismą, todėl nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą lengviau tik iš pradžių, vėliau vėl susidaro spūstys. Tuo tarpu miestuose, kuriuose puikiai veikia viešasis transportas, registruojamų automobilių skaičius mažėja. Tokios tendencijos pastebimos Vokietijoje, o Monake nuo 2006 metų automobilių sumažėjo 100 tūkst.
Tačiau Lenkijoje situacija kita – čia gyventojus tenka įkalbinėti palikti savo automobilius namuose. Argumentas tėra vienas: kaina. Todėl kai kurie Lenkijos miestai savo gyventojus ryžtasi vežti nemokamai.
Šalia Varšuvos esančiuose Zombkuose bilietų viešajame transporte neprivalo žymėti čia gyvenamąją vietą deklaravę žmonės arba mokantys mokesčius. Kitame miestelyje – Nysoje – nemokamai važinėja tie, kurie turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentą.
Didžiausias miestas, kuris nuo sausio ketina miesto transportą padaryti nemokamą, yra 60 tūkst. gyventojų turintys Žorai Aukštutinėje Silezijoje. Miesto prezidentas Waldemaras Socha suskaičiavo, kad vietoj 2,4 mln. zlotų (1,97 mln. Lt) tai miestui kainuos 3,3 mln. zlotų (apie 2,7 mln. Lt). Tačiau mainais gyventojai lengviau pasieks mokyklas ir darbovietes, oras bus mažiau užterštas, nes daugybė asmenų savo automobilius paliks garažuose.
Jeigu miestai turi būti žmonėms, o ne automobiliams, tai pusė kasdienių kelionių privalo vykti visuomeniniu transportu.
Vis dėlto dauguma savivaldybių mano, kad dideliuose miestuose nemokamas viešasis susisiekimas nepasiteisins, kadangi reikia pirkti naujus autobusus, mokėti darbuotojams, todėl nemokamai keleivius galima būtų vežti nebent keliais maršrutais.
Ši mintis kelia naujas idėjas. Tarkim, Rybniko miestas svarsto galimybę kitąmet turėti naują tarifą – individualių automobilių vairuotojai, savo transporto priemones palikę namuose, po miestą galės keliauti vos už 84 grašius (69 centus), o šiuo metu bilietas kainuoja 1,4 zloto (1,15 Lt).
Pigesnius bilietus planuoja ir Katovicai, tačiau su jais bus galima važinėti trumpesnius atstumus.
Prof. K.Klosekas giria savivaldybes už panašias iniciatyvas: „Jeigu miestai turi būti žmonėms, o ne automobiliams, tai pusė kasdienių kelionių privalo vykti visuomeniniu transportu. Tai svajonė. Lenkijos miestams šis skaičius kol kas siekia daugiausiai 10 proc. Vienintelė išimtis yra Krokuva, kur tokių kelionių yra net 30 proc.“
Vis dėlto K.Klosekas atkreipia dėmesį, kad vien pigesnio bilieto negana – dar būtina sukurti visą tinklą nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių miesto pakraščiuose, kur palikti savo mašiną vairuotojas galės parodęs autobuso ar tramvajaus bilietą.
