Lenkijos vyriausybė pažėrė priekaištų dėl prezidento veto užkraunamos naštos valstybės finansams

K. Nawrockis šias pareigas užėmė pernai, tačiau jo santykiai su proeuropietiška ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybe yra įtempti.

Lenkijos prezidentas, kaip valstybės vadovas, renkamas penkerių metų kadencijai ir tradiciškai atlieka reprezentacinį vaidmenį.

Nuo 1989 metų, kai šalis po pusės amžiaus trukusio komunistų valdymo sugrįžo prie demokratijos, prezidentai daugiau ar mažiau laikėsi šio principo.

Tačiau Konstitucija valstybės vadovui suteikia teisę vetuoti parlamento priimtus įstatymų projektus, o tai gali tapti problema, jei didžiausia parlamentinė partija neturi reikiamos dviejų trečdalių mandatų daugumos, būtinos veto panaikinimui.

Per pastaruosius 13 mėnesių K. Nawrockis vetavo 45 parlamento priimtus įstatymų projektus ir dėl to žiniasklaidos bei įstatymų leidėjų buvo pramintas „veto žmogumi“.

Daugelis šių projektų buvo susiję su ekonomikos, finansų ir mokesčių klausimais.

„Pakartotiniai prezidento Nawrockio veto reiškia mažiausiai 8 mlrd. zlotų (2,1 mlrd. JAV dolerių, 1,8 mlrd. eurų) nuostolius valstybės biudžeto požiūriu“, – penktadienį pristatydamas 2027 metų biudžeto projektą sakė finansų ministras Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis).

Jis apkaltino K. Nawrockį elgiantis „itin neatsakingai“.

Prezidento atstovas spaudai vyriausybės kritiką pavadino „nerangia manipuliacija“.

Kredito reitingų agentūra „Fitch“ praėjusią savaitę patvirtino Lenkijos skolos reitingą „A-“ – tai reiškia, kad šalies kredito kokybė yra aukšta, o įsipareigojimų neįvykdymo rizika – maža.

Tačiau agentūra įspėjo, kad „vyriausybės ir prezidento santykiai, kuriuose paprastai nematyti bendradarbiavimo ir kurie kartais net yra priešiški, įskaitant rekordiškai didelį veto skaičių, riboja Lenkijos gebėjimą veiksmingai įgyvendinti ekonominę politiką ir reformas“.

Vyriausybės pasiūlymai dėl 2027 metų biudžeto parengti remiantis prielaidomis, kad biudžeto deficitas sudarys maždaug 6,4 proc. BVP, ekonomikos augimo tempas sieks 3 proc., infliacija sudarys 2,8 proc., o nedarbo lygis metų pabaigoje sieks 6 procentus.

Lenkija – ES ir NATO narė, besiribojanti su Rusija ir Ukraina – planuoja gynybai skirti 4,51 proc. savo BVP, arba beveik 200 mlrd. zlotų.