Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 24d. 13:23

Lenkijos žiniasklaida apie pinigus valdančiajai PiS: daugiausia aukojo valstybinių įmonių atstovai

Jaroslawas Kaczynskis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Jaroslawas Kaczynskis

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ paskaičiavo, kad neseniai vykę rinkimai į Europos Parlamentą buvo jau treti, kuriuos laimėjo valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“, o pernai didžiausias sumas jai aukojo asmenys, susiję su svarbiausiomis valstybinėmis įmonėmis. Vadinasi, tie, kurie turi naudos, kai Lenkiją valdo PiS. Jų paaukota suma siekia milijoną zlotų.

Laikraščio žurnalistai kreipėsi į Valstybinę rinkimų komisiją, prašydami viešų duomenų apie aukojusius PiS 2018 metais žmonės. Pernai Lenkijoje vyko savivaldos rinkimai, juos irgi laimėjo PiS.

„Gavome 230 puslapių sąrašą: kelioliką tūkstančių vardų ir pavardžių tų, kurie aukojo, jų pašto indeksus ir vietoves, iš kur aukota. Susidomėjome tais, kurie paaukojo daugiausia. Greitai pastebėjome, kad didžiausias sumas (galima iki 31,5 tūkst. zlotų (apie 7,3 tūkst. eurų)) skyrė ir asmenys, susiję su didžiausiomis valstybinėmis įmonėmis“, – apie savo tyrimą kalbėjo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistai.

Tai konkretūs asmenys, kurie naudos valdant PiS. Ar aukodami rinkimų fondui jie sumoka „dėkingumo skolą“ valdančiai partijai?

Tyrinėdami sąrašus žurnalistai sako atradę apie 150 pavardžių, kurios susijusios su valstybinėmis įmonėmis ir agentūromis, jie paaukojo apie milijoną zlotų (apie 230 tūkst. eurų): „Ten yra visi. Nuo direktorių iki stebėtojų tarybų narių tokiose įmonėse kaip „Energa“, „Enea“, „Tauron“ (energetikos koncernai ir bendrovės), „Orlen“ ir jų dukterinės įmonės, Lenkijos radijo ir jo regioninių skyrių stebėtojų tarybų nariai, žmonės, dirbantys savivaldybių įmonėse. Tai konkretūs asmenys, kurie turės naudos valdant PiS. Ar aukodami rinkimų fondui jie sumoka „dėkingumo skolą“ valdančiai partijai?“

Iš viso PiS 2018 m. žmonės paaukojo per 21,2 mln. zlotų (4,9 mln. eurų), opozicinei „Piliečių platformai“ (PO) – 16 mln. zlotų (3,7 mln. eurų), Lenkijos liaudies partija (PSL) – 10,6 mln. eurų (2,32 mln. eurų).

Tarkim, koncerno „Energa“ direktorius Grzegorzas Ksepka skyrė didžiausią galimą sumą – 31,5 tūkst. zlotų (apie 7,3 tūkst. eurų), buvusi vadovė, dabar vadovaujanti dukterinei įmonei „Energa Operator“, Alicja Klimiuk – 25 tūkst. zlotų (5,8 tūkst. eurų). „Gazeta Wyborcza“ duomenimis, šie žmonės valstybinėje įmonėje 2018 m. uždirbo po 740 tūkst. zlotų (171 tūkst. eurų).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rinkimai Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rinkimai Lenkijoje

Anot dienraščio, valstybinėse energetikos įmonėse vadovų, stebėtojų tarybų nariai keičiasi gana dažnai, tačiau žurnalistams pavyko aptikti keliolikos asmenų pavardes, kurie pernai ir šiemet ten buvo ir finansiškai parėmė PiS. Dauguma jų patys savivaldos rinkimuose nedalyvavo, tad apkaltinti savo partijos rėmimu juos sunku.

Vis dėlto esama ir tokių, kurie rinkimuose dalyvavo. Kaip vieną iš jų dienraštis įvardija Ewą Rzymkowską, kuri dirba vyr. specialiste prezidento Andrzejaus Dudos kanceliarijoje, yra išrinkta į Kutno tarybą, taip pat, 2019 m. birželio 16 d. duomenimis, ji įtraukta į „Energa Obrót“, dukterinės „Energa“ įmonės, stebėtojų tarybą. Ji PiS vienam skyrių pervedė 20,6 tūkst. zlotų (4,7 tūkst. eurų). Savo pajamų deklaracijoje moteris nurodė 2018 m. „Energa Obrót“ uždirbusi beveik 76 tūkst. zlotų (17,6 tūkst. eurų).

„Gazeta Wyborcza“ skaičiavimais, su koncernu „Energa“ susiję asmenys PiS paaukojo beveik 300 tūkst. zlotų (79,5 tūkst. eurų). Tačiau partijos atstovai žurnalistams šios informacijos komentuoti nepanoro.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prezidento rinkimai Lenkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prezidento rinkimai Lenkijoje

Nemažai kitų aukotojų irgi susiję su didelėmis valstybinėmis įmonėmis, kai kurie dirbo savivaldybių bendrovėse, vėliau kilo karjeros laiptais.

Kaip laikraščiui komentavo teisininkai, toks rėmimas nėra neleistinas, nebent būtų įrodyta, kad kažkas aukojo mainais į postą arba pinigai keliavo per kitus asmenis ir pan. Tačiau šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į partijų finansavimo nelygiateisiškumą, kadangi valdančioji partija turi persvarą – jos galioje yra vadovų postai, kuriuos ji skirsto, „pirkdama“ sau finansinę persvarą, kai opozicija to daryti negali.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min