„Galiu patvirtinti, kad aktyvumas krateryje liovėsi. Magma nebekyla, – Magnusas Gudmundssonas sakė naujienų agentūrai AFP. – Išsiveržimas bent jau laikinai liovėsi. Dabar iš kraterio kyla tik garai.“
Tačiau geofizikas pridūrė, kad „dar per anksti sakyti, ar išsiveržimas liovėsi, ar tik laikinai nutrūko.“ Ekspertai žada ateinančiomis dienomis ir savaitėmis atidžiai stebėti ugnikalnį, kuris pradėjo veržtis balandžio 14 dieną.
„Sakyčiau, jeigu nėra naujų žemės drebėjimų ir išsiveržimų, galima manyti, kad visa tai baigėsi, – sakė M.Gudmundssonas ir pridūrė, kad gali praeiti dar daug laiko, kol bus įmanoma tiksliai pasakyti: – Jeigu paskambintumėte man po metų, būčiau beveik užtikrintas.“ Jis priminė, kad pastarąjį kartą 1821–1823 metais ugnikalnis veržėsi 13 mėnesių.
Išsiveržimas „sustodavo ir vėl prasidėdavo kelis kartus, o intervalai būdavo įvairūs, todėl sunku pasakyti, sudėtinga pateikti prognozę“, aiškino jis.
Ekspertai perspėja, kad pasibaigus šiam išsiveržimui gali atgyti kuris nors kitas krateris arba gretimas Katlos ugnikalnis, kuris yra daug didesnis, o jo išsiveržimai paprastai būna dar audringesni. Ar tai nutiks ir kada, „neįmanoma pasakyti“, pabrėžė M.Gudmundssonas.
Per Ejafjadlio didžiausio aktyvumo laikotarpį, praėjus savaitei nuo jo išsiveržimo pradžios, į orą išmestas didelis kiekis vulkaninių dalelių sutrikdė lėktuvų skrydžius Europoje labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo.
Iš viso buvo atšaukti arba atidėti daugiau nei 100 tūkst. skrydžių, o savo planus buvo priversti pakeisti 8 mln. keleivių.
