„Jeigu suvažiavimas būtų susirinkęs keleriais metais anksčiau, jis būtų galėjęs užkirsti kelią SSRS iširimo tendencijai“, – pareiškė B.Gryzlovas, kurio žodžiai cituojami pirmadienį Dūmos kanceliarijos ryšių su visuomene ir žiniasklaida valdybos išplatintame pranešime.
„Tačiau suvažiavimas susirinko būtent tada, kai pagrindas ėmė slysti sovietinei vadovybei iš po kojų“, – pabrėžė parlamento vadovas.
„Ir vis dėlto SSRS liaudies deputatų suvažiavimas suvaidino didžiulį teigiamą vaidmenį mūsų šalies istorijoje. Pirmieji Sovietų Sąjungoje alternatyviniai rinkimai, parlamento atvirumas, visuomenės diskusijos buvo pirmieji žingsniai kelyje į demokratiškos valstybės kūrimą Rusijoje“, – pridūrė jis.
1989 metų 25 dieną prasidėjęs suvažiavimas truko ilgiau nei dvi savaites – iki birželio 9 dienos. Viena reikšmingiausių jo išdavų buvo tai, kad deputatai susiskirstė į nuosaikius SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo vykdomos pertvarkos šalininkus ir radikalius demokratus, susivienijusius į Tarpregioninę liaudies deputatų grupę.
Dūmos pirmininkas mano, kad tuo laiku žmonės norėjo permainų, bet ne žodžiais, o tikrų ekonomikos ir šalies valdymo permainų.
„Tačiau sistemos permainų nei SSKP, nei sovietinė vyriausybė, nei suvažiavimas nepasiūlė, ir į sistemingos planinės raidos kelią šalis stojo tik po dešimties metų, prieš tai praradusi pusę savo pajėgumo“, – pabrėžė B.Gryzlovas.
