Apie šį pavėlinimą buvo pranešta Libano ekonomikai ir infrastruktūrai toliau griūvant, o smarkiai susiskaldžiusio parlamento įstatymų leidėjams jau beveik šešis mėnesius nepavykstant susitarti, kad būtų nutrauktas vakuumas prezidento poste.
Be to, Libanas jau beveik metus neturi visiškai veikiančios vyriausybės, o ministras pirmininkas Najibas Mikati vadovauja laikinajam ministrų kabinetui, kurio funkcijos yra ribotos. Nuo 2019 metų pabaigos šalį taip pat krečia sunki ekonominė krizė, o trys ketvirtadaliai gyventojų šiuo metu gyvena skurde.
Libano savivaldos rinkimai iš pradžių buvo numatyti 2022 metų gegužę, tačiau jie buvo atidėti metams, nes sutapo su parlamento rinkimais, kuriuose dalyvavo keliolika reformistinių įstatymų leidėjų, pasisakančių prieš valstybės aparatą.
Anksčiau šį mėnesį laikinasis vidaus reikalų ministras Bassamas Mawlawi, kurio ministerija prižiūri rinkimus, teigė, kad Libanas pasirengęs laiku surengti savivaldos rinkimus ir kad jis užtikrino Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų finansavimą, kad palengvintų naštą ribotam šalies biudžetui.
ES ir JT ragina krizės ištiktą šalį laiku surengti rinkimus.
Parlamento pirmininko pavaduotojas Elias Bou Saabas parlamento komiteto posėdyje dėl finansavimo sakė, kad surengti balsavimą laiku būtų neįmanoma, ir pridūrė, kad B. Mawlawi atstovas pranešė įstatymų leidėjams, kad, nepaisant vidaus reikalų ministro teiginių, jie negali užtikrinti lėšų.
Per vėliausius 2016 metais Libane vykusius savivaldos rinkimus rinkėjų aktyvumas buvo mažas. Vietos žiniasklaida pranešė, kad Beirute prie balsadėžių atėjo 20 proc., o netoli Sirijos sienos esančiame Baalbeke – 48 proc. rinkėjų.
Libane politinę valdžią dalinasi religinės bendruomenės: prezidento postas priklauso krikščionims maronitams, parlamento pirmininko – šiitams, o ministro pirmininko – sunitams.
Visgi piliečiai tiesiogiai balsuoja tik parlamento ir savivaldos rinkimuose.
