„JAV žvalgyba dar nenustatė, kokius smūgius suduos Rusija, tačiau pareigūnai mano, kad Maskva gali atnaujinti bepiločių orlaivių smūgius į civilius taikinius, smogti elektros tinklams arba paleisti naujas vidutinio nuotolio balistinių raketų bangas“, – teigiama straipsnyje.
„Iš Maskvos galime tikėtis daug triukšmo ir pykčio“, – pirmadienį naujienų portalui „Newsweek" sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“ atstovas Keiras Gilesas.
Prorusiški „Telegram“ platformos kanalai drąsius Ukrainos smūgius sekmadienį palygino su 1941 m. gruodžio 7 d. Japonijos imperatoriškojo karinio jūrų laivyno ataka prieš Perl Harborą.
Tokį pat palyginimą pasitelkė ir „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Bootas, kuris rašė, kad „Rusijos vyriausioji vadovybė turėjo būti taip pat šokiruota, kaip ir amerikiečiai 1941 m.“
Prorusiškų karinių tinklaraščių autoriai ir kai kurie pareigūnai kaltino Rusijos vadovybę, kad ši nesugebėjo apsaugoti karinės infrastruktūros iki pat Irkutsko Sibire, o išpuolis buvo stulbinantis Kyjivo viešųjų ryšių kampanijos perversmas, kuris taip pat gali sukelti eskalacijos pavojų.
„Chatham House“ analitikas K.Gilesas pažymėjo, kad po smūgių Rusija greičiausiai vėl pabrėš nekontroliuojamos eskalacijos riziką. Taip Maskva bandys sudaryti įspūdį, kad jos branduolinės pajėgos tebėra aktyvuojamos vieno mygtuko paspaudimu ir bet kokie tolesni Ukrainos operatyviniai laimėjimai gali sukelti visuotinį karą su NATO.
Jo teigimu, Maskva dės daug pastangų, kad įtikintų JAV suvaldyti Ukrainą, kad būtų išvengta bet kokios tolesnės žalos Rusijos karinei technikai, kuria ji bombarduoja Ukrainos miestus tolimojo nuotolio raketomis.
Tam tikra prasme svarbesnis klausimas yra tai, kaip reaguos Jungtinės Valstijos ir kiek jos norės stoti Maskvos pusėn ir suvaržyti Ukrainą, pridūrė K.Gilesas.
Tuo tarpu Cedomiras Nestorovičius, ESSEC Geopolitikos ir verslo instituto ekspertas mano, kad Rusija rinksis priešingą kelią ir situacijos neeskaluos, o kaip tik – apsimes, kad nieko nebuvo.
„Fronto linijoje Ukrainoje Rusijos kariuomenė po truputį progresuoja – tai yra jų pagrindinis tikslas. Išpuolis prieš jų objektus Rusijoje yra reikšmingas ir žeminantis, tačiau tai nėra invazija“, – pastebėjo jis.
Silpna vieta
Preliminariais JAV ir Europos saugumo tarnybų atstovų vertinimais, galėjo būti sunaikinta arba rimtai apgadinta iki 20 Rusijos strateginių bombonešių, o tai sudavė rimtą smūgį Rusijos tolimojo nuotolio smogiamiesiems pajėgumams.
Visų pirma pažymima, kad Rusijos nuostolius sudaro šeši strateginiai bombonešiai Tu-95 ir keturi Tu-22M, taip pat koviniai lėktuvai A-50, naudojami oro gynybos sistemoms ir valdomoms raketoms aptikti.
Ataka pakenkė vertingiems Maskvos strateginiams pajėgumams. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad ji pademonstravo Ukrainos gebėjimą smūgiuoti beveik bet kuriai Rusijos vietoje ir sunaikinti kovinius orlaivius, kurių vertė siekia 100 mln. dolerių ar daugiau, naudojant vos 600 dolerių kainuojančius bepiločius orlaivius.
Tuo pat metu vienas JAV pareigūnas pažymėjo, kad dar per anksti vertinti realų Ukrainos operacijos poveikį Rusijos strateginiams bombonešiams, iš dalies dėl to, kad rusai gali sugebėti suremontuoti kai kuriuos taikiniais tapusius orlaivius.
„Pareigūnas sakė, kad bepiločiai orlaiviai padarė reikšmingos žalos, tačiau vien ši ataka neprivers Rusijos sumažinti savo puolamųjų operacijų Ukrainoje“, – rašo „The New York Times“.
Tačiau Karo tyrimų instituto analitikė Kateryna Stepanenko pažymėjo, kad šie smūgiai rodo, jog „niekur Rusijoje nėra saugu“ ir kad Ukraina „braižo naujo tipo karo“ taisykles.
15min primena, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos karinės žvalgybos operacija „Voratinklis“ buvo įgyvendinta 2025 m. birželio 1 d. Operacijos metu buvo vykdomi bepiločių orlaivių smūgiai mažiausiai keturiems Rusijos aerodromams giliai šalies teritorijoje. Teigiama, kad per smūgius sunaikinta 12 orlaivių, įskaitant Tu-95, Tu-160 ir A-50.
