„Charlie Hebdo“ yra stiprus žodžio laisvės simbolis. Žurnalas visą laiką kovojo už žodžio laisvę, galimybę paaiškinti su humoru, su satyros prieskoniu, kas Prancūzijoje yra labai svarbu“, – TV3 televizijos laidoje „Savaitės komentarai“ sakė M.Vitureau.
Pasak jos, „Charlie Hebdo“ juokėsi tikrai ne vien iš musulmonų.
„Prancūzijos užsienio reikalų ministras buvo ne kartą pasakęs, kad jis peržengia ribas, bet yra žodžio laisvė, yra pamatinės demokratijos vertybės, ir jų negalima uždrausti. Galima pasakyti, kad jie šaipydavosi ne tik iš pranašo Mahometo, bet iš visų žmonių, esančių valdžioje, – iš popiežiaus, katalikų. Prancūzijoje labai svarbi yra žodžio laisvė, į ją visi turi teisę – ir tie, kurie radikaliau pasisako, ir tie, kurie šaiposi iš radikalių žmonių“, – kalbėjo žurnalistė.
M.Vitureau kalbėjo, kad Prancūzijoje karikatūra yra labai populiarus būdas atkreipti dėmesį į svarbiausius pasaulio įvykius, reiškinius, problemas.
„Prancūzija turi senas tradicijas, nuo revoliucijos laikų – piešiniai yra svarbūs, tas žurnalas gimė po įvykių 1968 metais. Ir XIX amžiuje Prancūzijoje buvo karikatūristas, kuris šaržavo politikus, paryškindamas jų blogas savybes.
„Charlie Hebdo“ yra vienas iš tų pavyzdžių, kad galima pasisakyti apie viską pagal savo įsitikinimus. Ant jų viršelio dažnai būdavo pranašas Mahometas, bet buvo ir prezidentas vaizduojamas, ir popiežius. Jie šaipydavosi iš tų, iš kurių, jų nuomone, reikėdavo šaipytis. Satyra yra jų būdas aiškinti, kas vyksta, atkreipti dėmesį“, – sakė žurnalistė.
Prancūzijoje labai svarbi yra žodžio laisvė, į ją visi turi teisę – ir tie, kurie radikaliau pasisako, ir tie, kurie šaiposi iš radikalių žmonių, – sakė žurnalistė.
Ji pabrėžė, kad „Charlie Hebdo“ buvo drąsiausi fanatikų, islamistų atžvilgiu, aštriausiai iliustravo islamizmo problemas.
„Islamistų, fanatikų klausimas Prancūzijoje šiuo metu yra labai aštrus. (…) Tų, kurie įvykdė teroro aktą, tai negalima jų tapatinti su musulmonais“, – kalbėjo žurnalistė.
