JAV vyriausybė trečiadienį patvirtino, kad J.Sessionsas pernai dukart kalbėjosi su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku, o Vašingtone netruko pasigirsti raginimų, esą generaliniam prokurorui reikia nusišalinti nuo vykdomo tyrimo dėl galimo Maskvos kišimosi į rinkimus.
Pats J.Sessionsas tuo metu dirbo Senato ginkluotųjų pajėgų komitete ir tikina apie kampanijos reikalus su rusais nekalbėjęs.
Vis dėlto po Michaelo Flynno, kuris dėl melo apie pokalbius su S.Kisliaku buvo priverstas pasitraukti iš D.Trumpo patarėjų nacionalinio saugumo klausimais, J.Sessionsas yra jau antras prezidentui artimas pareigūnas, susiduriantis su audra dėl kontaktų su Rusijos pareigūnais.
Negana to, Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto respublikonai pagaliau nusileido ir sutiko su demokratais dėl to, kad būtina ištirti Rusijos veiksmus per prezidento rinkimus.
Neįvertinama rizika
„Mums čia iš Lietuvos svarstyti apie kontaktus sunku – nėra nei faktų, nei medžiagos. Bet svarbu atkreipti dėmesį į keletą kitų aspektų – pavyzdžiui, į tai, kad žiniasklaida vis tiek yra sarginis šuo, kuris, akivaizdu, įsikibo Donaldui Trumpui į koją“, – 15min teigė VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
Eksperto manymu, tos žiniasklaidos priemonės, kurias sausį inauguruotas prezidentas Donaldas Trumpas vadina „Amerikos priešėmis“, jo taip lengvai nepaleis.
N.Maliukevičius: „Akivaizdu, kad amerikiečiai stebėjo ir sekė Rusijos ambasados tinklą visomis įmanomomis priemonėmis. Todėl dar labiau keista, kad pareigūnai taip lengvai ėjo, bendravo, susitikinėjo.“
„Esminis klausimas – ar žiniasklaida sugebės grįžti prie tikros, kietos žurnalistikos principų ir savo tyrimus pagrįsti faktais bei įrodymais“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Analitikas prisiminė M.Flynno krytį – pastarasis generolas pasitraukė, nes jo melas paaiškėjo dėl žvalgybos tarnybų veiklos: „Juk pokalbiai buvo įrašyti. O čia buvo net susitikimai, ne telefoniniai pokalbiai.
Akivaizdu, kad amerikiečiai stebėjo ir sekė Rusijos ambasados tinklą visomis įmanomomis priemonėmis. Todėl dar labiau keista, kad pareigūnai taip lengvai ėjo, bendravo, susitikinėjo. Pareigos jiems tai gal ir leido, bet tada jau reikia kalbėti apie deklaravimo klausimą. O to iki dabartinių pasiaiškinimų nebuvo.“
N.Maliukevičius mano, kad JAV pareigūnai turėtų suprasti, jog tokie susitikimai gali tapti Rusijos kompromituojančios informacijos pagrindu – esą tas pats ambasadorius S.Kisliakas gali manipuliuoti informacija.
„Nemažai pareigūnų neįvertino tokių susitikimų ir pokalbių rizikos. Dar vienas svarbus klausimas – kokią informaciją apie J.Sessionso ir S.Kisliako susitikimą turi žvalgybos bendruomenė, kuri, kaip matome, aktyviai dalyvauja Amerikos vidaus politikoje“, – tvirtino ekspertas.
Abejones išsklaidys tik realūs darbai
Tuo metu Linas Kojala, kuris yra Rytų Europos studijų centro direktorius, 15min teigė sutinkantis, kad D.Trumpo komanda pati klimpsta tolesniuose „rusiškuose“ skandaluose.
„Kaip ir anksčiau M.Flynnas, taip ir dabar J.Sessionsas iš pradžių neigė bet kokius kontaktus su rusais, o dabar, regis, aiškėja, kad jų būta. Kitaip tariant, lendama į tą pačią probleminę upę, iš kurios kol kas niekaip nepavyksta išbristi“, – tvirtino L.Kojala.
L.Kojala: „Abejones gali paneigti tik labai konkretūs sprendimai arba klaidų, padarytų kampanijos metu, pripažinimas, o ne, tarkime, aiškinimai, kad žiniasklaida meluoja.“
Jis atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo administracijoje prorusiškų sprendimų iš tikrųjų nėra, bet esą negalima paneigti, kad bet kokie kontaktai su Rusijos pareigūnais, ypač tokiu metu, kai administracija atsidūrusi po padidinamuoju stiklu, kelia didelių abejonių.
L.Kojalos manymu, kol kas dar labai sudėtinga pasakyti, ar D.Trumpas galėjo būtent J.Sessionsą pasirinkti generaliniu prokuroru todėl, kad žinojo, jog jis greičiausiai netirtų galimo Rusijos kišimosi į rinkimus.
„Dar sunku teigti, kad naujoji administracija yra tiesiogiai susijusi su Rusija ar kad ji turi ir daugiau ką slėpti – ne vien susitikimus. Vis dėlto akivaizdu, kad svarbiausia turėtų būti skaidrumas. Jei kažkas slepiama, o po to paaiškėja, kad kontaktai ir susitikimai buvo, tuomet abejonių kyla.
Šias abejones gali paneigti tik labai konkretūs sprendimai arba klaidų, padarytų kampanijos metu, pripažinimas, o ne, tarkime, aiškinimai, kad žiniasklaida meluoja“, – svarstė L.Kojala.
Analitiko manymu, pirmiausia dar reikėtų palaukti daugiau informacijos. Bet esą jei J.Sessionso kaltė būtų įrodyta, jis tikrai neturėtų vadovauti JAV Teisingumo departamento tyrimui dėl Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.
„Sutinku, čia tikrai turi būti trečias asmuo ar komisija. Natūralu, kad apie save svarstyti negali. Manau, kad jie ras būdą. Tai būtų gera proga administracijai parodyti, kad nauja pradžia ne tik retorinė, bet reali“, – kalbėjo L.Kojala.
