Pasak jo, nepaisant to, kokios bus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) išvados apie rinkimus, iškalbingas yra vien faktas, kad iš devynių opozicijos kandidatų į prezidentus septyni buvo sulaikyti.
„Rinkimų nebuvo ir apie jokias demokratines permainas Baltarusijoje kalbėti negalima. Eiga iki rinkimų dienos buvo daugiau kaip spektaklis parodyti, kad yra kažkokio pagerėjimo, progreso“, – pirmadienį BNS sakė Rytų Europos studijų centro Vilniuje ekspertas.
„Buvo galima kalbėti apie fasadinį pagerėjimą, nes buvo kelios tiesioginės laidos, debatai, bet jau rinkimų dieną buvo gausybė prevencinių sulaikymų, daugybė pažeidimų tiek Minske, tiek regionuose“, – teigė V.Jurkonis.
Anot jo, pažeidimų būta skaičiuojant balsus ir sudarant rinkimų komisijas. Politologas pabrėžė, kad rinkimų rezultatai nesutampa su balsavusiųjų apklausų, vadinamųjų exit poll'ų, rezultatais.
Jis teigė, kad rinkimų dienos vakarą Minske kilę neramumai galėjo būti išprovokuoti siekiant išvaikyti Baltarusijos sostinės centre į demonstraciją susirinkusius žmones.
„Riaušės netinkamas žodis, nes į riaušes tai nebuvo labai panašu. Tai buvo provokacijos, keli išpuoliai buvo labai naudingi valdžiai, kad ji galėtų susidoroti su visa minia. Tai buvo taikus protestas, o dėl kelių provokacijų, kurias nežinia kas įvykdė, vadinti tai riaušėmis yra neteisinga“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Anot jo, A.Lukašenka raginimus rinkimus padaryti demokratiškesniais akivaizdžiai pradėjo ignoruoti po gruodžio 9 dieną įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Iki tol kurį laiką santykiuose tarp Minsko ir Maskvos tvyrojo įtampa, o įvykęs susitikimas buvo vertinamas kaip tam tikras susitaikymas.
Politologo nuomone, Maskvos balsas Baltarusijoje yra labiau girdimas nei Briuselio, Vilniaus ar Varšuvos. Vis dėlto V.Jurkonis sakė, kad ir Europos Sąjunga ir po šių rinkimų tikriausiai stengsis palaikyti dialogą su Minsku.
„Netikiu, kad Europos Sąjunga vėl grįžtų prie izoliacijos ir sankcijų. Tai akivaizdžiai prieštarautų santykių, kurie tęsiami nuo 2008 metų, logikai. Pragmatiškai žiūrint, tai nėra tas kelias, kuris naudingas ES. Patys rinkimai turės būti įvertinti mažų mažiausiai rezervuotai“, – svarstė ekspertas.
„ES turi mažai, ką pasiūlyti, ir net turėdama mažai, ką pasiūlyti. ji neturi vieningos pozicijos, blaškosi tarp pragmatizmo ir demokratinių principų“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Jis pridūrė, kad nepaisant Baltarusijos opozicijos negebėjimo susivienyti, jos negalima vertinti remiantis Vakaruose įprastais kriterijais. Pasak politologo, Baltarusijos opozicija neturi galimybių rasti vidinių finansinių resursų, yra nuolat skaldoma valdžios ir veikia disidentų principu.
A.Lukašenka sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, surinkęs, pirminiais duomenimis, 79,67 proc. balsų.
Baltarusijos milicija ir specialiųjų pajėgų kariai sekmadienio vakarą panaudojo jėgą, kad išvaikytų didelę demonstraciją prieš A.Lukašenkos perrinkimą, ir suėmė šimtus protestuotojų bei septynis opozicijos iškeltus kandidatus.
Lietuva pareiškė susirūpinimą dėl smurto prieš demonstrantus ir teigė nepritarianti neproporcingiems Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmams.
