Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat šalyje dirbantys užsienio diplomatai. Oficialią kalbą pasakė parlamento pirmininkas Eiki Nestoras.
Vėliau bus padėti vainikai prie paminklo žuvusiems per 1918-1920 metų Išsivadavimo karą.
Vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku Talino Laisvės aikštėje vyks Estijos ginkluotųjų pajėgų paradas, kuriame dalyvaus apie 1,1 tūkst. karių ir 90 karinės technikos vienetų. Parade taip pat pasirodys kai kurių NATO šalių, tarp jų JAV, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos, ginkluotųjų pajėgų nariai.
Be to, įvyks iškilmingos pamaldos, o premjeras Taavi Roivas įteiks valstybines premijas už pasiekimus moksle, kultūroje ir sporte.
Oficialias Nepriklausomybės dienos iškilmes užbaigs koncertas nacionaliniuose operos rūmuose „Estonia“, kur kalbą pasakys prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Tame renginyje ir prezidentiniame priėmime taip pat dalyvaus pirmoji šalies ponia Ieva Ilves, kurios jungtuvės su šalies vadovu įvyko sausio 2 dieną.
Tuo tarpu estų nacionalistai ketina Nepriklausomybės dienos proga surengti eitynes su fakelais. Planuojama, kad toje akcijoje, organizuojamoje Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) jaunimo sparno „Sinine Aratus“ (Mėlynasis atsibudimas), taip pat dalyvaus Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos jaunimo nacionalistinių judėjimų aktyvistai.
Nepriklausomybės diena - svarbiausia Estijos valstybinė šventė, per kurią minimas šalies nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas Taline 1918 metų vasario 24 dieną.
1920 metų vasario 2 dieną Estijos Respublika ir bolševikų vadovaujama Rusija pasirašė Tartu taikos sutartį, pagal kurią Estija pirmąkart per savo istoriją tapo nepriklausoma valstybe de jure.
T.Roivas, Nepriklausomybės dienos išvakarėse sakydamas kalbą per iškilmingą renginį viename sostinės teatre, sakė, kad praėjusiais metais pasaulį krėtė nesiliaujantys konfliktai, tačiau pabrėžė, jog Estijai maža tikimybė tapti karinės agresijos auka.
„Per pastaruosius metus ne kartą turėdavau atsakinėti į mūsų sąjungininkų ir draugų klausimus, kas man neduoda miegoti naktimis. Atsakymas buvo aiškus – man tebekelia nerimą rytinės kaimynės (Rusijos) agresyvus elgesys ir ciniškas įsitikinimas, kad bendraudama su Vakarų valstybėmis ji gali apginti savo interesus tik remdamasi jėgos pozicijomis ir nuolat demonstruodama savo karinę galią“, – sakė vyriausybės vadovas.
„Tos pačios kaimynės tikslas akivaizdus sugriauti Vakarų šalių saugumo architektūrą, o įvykiai Gruzijoje, Kryme, Ukrainoje ir Sirijoje iš tikrųjų yra atskiri mūšiai viename dideliame kare“, – pridūrė T.Roivas.
„Pavojus, kad Estija taps karinės agresijos auka, tebėra mažai tikėtinas. Tačiau nė akimirkai neturime užmiršti, kad, be tankų ir raketų, mūsų dienomis esama it kitokių karo metodų, o konvencinis karas tėra ekstremalus būdas primesti savo politiką“, – aiškino jis.
T.Roivas sakė, kad jam nerimą kelia faktas, jog Europoje liko labai mažai šalių, kurių vidaus politikoje nesireikštų atvirai prokremliškos partijos ir politikai, taip pat stebėtinai gerai finansuojamos organizacijos, kurios viešai pasisako prieš Kremliaus politiką, bet slapta vykdo Rusijos strateginį tikslą – žlugdyti ir priešinti Vakarų visuomenes. Ksenofobijos kurstymas, prisidengiant konservatyvizmos skraiste, iš tikrųjų visiškai atitinka Maskvos interesus, teigė Estijos vyriausybės vadovas.
Pasveikino Lietuvos vadovai
„Estija per pastaruosius dvidešimt penkerius metus nuėjo įspūdingą kelią, jos piliečiams sukūrus stiprią, klestinčią, į ateitį žvelgiančią valstybę. Nėra abejonių, kad tvirčiausias pamatas, kuriuo remiasi Jūsų valstybė, yra jos žmonių pasiryžimas siekti laisvės ir demokratijos", – sveikinimo laiške Estijos prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui teigia Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, kartu su Estija Lietuva yra bendramintės, jungiamos ištikimybės tiems patiems idealams, ir bendražygės kelyje, sugrąžinusiame į laisvų tautų šeimą. Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien abi šalys gali pagrįstai didžiuotis tapus visateisėmis Europos ir transatlantinės bendruomenės narėmis.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo ruožtu nepriklausomybės dienos proga pasveikino Estijos Rygikogo pirmininką Eikį Nestorą ir jo vadovaujamą parlamentą.
„Šis istorinis žingsnis, žengtas 1918 metų vasario 24 dieną, – reikšmingas drąsos, tikėjimo ir ryžto liudijimas, primenantis pasauliui mažųjų tautų teisę į valstybingumą“, – pabrėžia parlamento vadovė.
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius pasveikino Estijos premjerą Taavi Roivą. Jis sako vertinantis puikius šalių santykius, pagrįstus abipusiu supratimu ir parama. Lietuvos Vyriausybės vadovo teigimu, ypač yra vertinamos bendros pastangos sprendžiant iššūkius regioniniam saugumui, taip pat kuriant bendrus strateginius energetikos ir transporto projektus.
„Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, stipri vienybė ir artimas dialogas tarp mūsų dviejų tautų tapo svarbesni nei bet kada“, – pažymi premjeras A.Butkevičius.
1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet – Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia. Tačiau Narvoje Estijos bolševikai suskubo paskelbti savo marionetinę respubliką ir pasikvietė į kovą su nepriklausomybės šalininkais Raudonąją armiją. Prasidėjo karas su Sovietų Rusija dėl nepriklausomybės, kuris pasibaigė 1920 metų vasario 2 dieną Tartu taikos pasirašymu. Pagal šią sutartį bolševikinė Rusija visiems laikams atsisakė pretenzijų į savo buvusią koloniją, bet jau po 20 metų – 1940 metais – pažeidė šią sutartį, aneksavusi Estiją drauge su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Lietuva.
Atkurti savo nepriklausomybę Estijai drauge su kaimynėmis prie Baltijos pavyko tik 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
