Pasak jo, svarbiausias praktinis rezultatas – be intencijos įtvirtinti paliaubas – Hormuzo sąsiaurio „atvėrimas" ir JAV vykdytos Irano laivų blokados nutraukimas.
„Kitaip tariant, turėtų būti grįžtama į status quo, kuris egzistavo iki karo. „Brent“ naftos kaina, reaguojant į žinią, smuktelėjo žemyn iki 83 JAV dolerių už barelį.
Iššūkių netrūks. Šis memorandumas bus tik atskaitos taškas deryboms dėl pačių sudėtingiausių klausimų, ypač – Irano branduolinės programos ateities. Joms numatyta 60 d., su galimybe pratęsti. Anot Trumpo interviu „The New York Times“, Irano režimo lyderiai derasi pragmatiškai, bet akivaizdu, kad neketina tiesiog nusileisti“, – dėsto politologas.
Jis išskyrė, kad Irano režimas turėtų pasižadėti, kad nesieks branduolinio ginklo, o prezidentas Donaldas Trumpas patikino, jog urano sodrinimas bus leidžiamas tik iki tam tikro lygio.
„Tai – būsimųjų derybų klausimas, bet netils lyginimai su 2015 m. Obamos Irano susitarimu, kuriame skambėjo iš pirmo žvilgsnio panašios nuostatos. Prezidentas Trumpas, nuolatos pats užsimindamas apie buvusį susitarimą, iš kurio nusprendė pasitraukti, rodo, kad jam šis lyginimas nėra prie širdies.
Naujasis susitarimas savaime nepanaikins eskalacijos rizikos – Libano situacija, kaitinanti aistras tarp Trumpo ir Netanyahu, yra to pavyzdys“, – rašo L.Kojala.
Pasak jo, išlieka ir nežinomasis apie tikrąją Irano režimo būklę. Iki šiol jis demonstravo gyvybingumą, nepaisant patirtų smūgių.
„Bet vidinės problemos – sudėtinga ekonominė situacija, patirti nuostoliai, visuomenės nepasitenkinimas – niekur nedingo“, – reziumavo politologas.
JAV ir Iranas patvirtino, kad susitarė dėl memorandumo, kuris nutrauktų karo veiksmus. Dokumentas turėtų būti pasirašytas penktadienį Šveicarijoje.
