Sekite 15min Google
Tinka šiuo atveju prisiminti garsų anglų rašytojo S.Johnsono posakį: „Patriotizmas – paskutinė niekšo priebėga.“
Ministras dar pridūrė, kad jam sunku parinkti kultūringus žodžius, nes vis dažniau norisi pasisakyti žymiai „kiečiau“. Šiaip tai būtų gerai, jei savęs nevaržytų ir vartotų artimesnę savo natūrai leksiką, prie kurios yra pripratęs, kai išjungtos kameros arba „netyčia“, kai dar neišjungtos.
Sveiko proto ir logikos argumentų neliko. Išsisėmė bet kokie pasiteisinimai ir beprotiškos avantiūros pagrindimo argumentai. Nė motais ir bešališka padėties fronte ir ekonominės būklės analizė. Kremliui ji puikiai žinoma, nors ir mėginama apsimesti, kad realybė kitokia.
Rusijos diplomatijos vadovo situacija nepavydėtina
Metodiškas, kasdienis, betikslis savų ir svetimų žudymas Vladimirui Putinui ir jo klikai nėra joks argumentas. Rusų diplomatijos vadovo situacija jau senokai nepavydėtina. Be abejo, jis išlieka itin svarbia ir aukštas pareigas užimančia figūra Kremliaus hierarchijoje, tačiau tikrai nėra tarp tų artimojo rato V.Putinui žmonių. Tarp to rato, kuriame priimami svarbiausi sprendimai, įskaitant ir užsienio politiką.
Apgailėtinai atrodė jo aistringi, emocingi vieši paneigimai dar 2022 metų vasario mėnesį, plataus masto karinės agresijos išvakarėse. Liko tiesiog kvailio vietoje. Beje, ne pirmą, bet ir ne paskutinį kartą.
Ne be pagrindo daryčiau prielaidą, kad S.Lavrovas asmeniškai puikiai supranta visą susidariusią situaciją ir visą tą žalą, kurią jų pačių sukurta situacija padarė jo šaliai. Kiek teko su juo susidurti, tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti aštuonetą metų, tai profesionalus ir labai patyręs diplomatas, bet tik dėl jam žinomų priežasčių nutaręs „parduoti dūšią velniui“.
Jo viešai kartojamos beviltiškos ir nesąmoningos propagandinės klišės ir kitokios nesąmonės rodo ne tiek argumentų badą, kiek situacijos dugną apskritai.
