Socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotame įraše diplomatas atkreipė dėmesį, kad naftos kaina iš karto sureagavo, nukrito iki 83-84 JAV dolerių už barelį. Be kita ko, jis priminė, kad tai tam tikra prasme yra 60 dienų paliaubos.
„Dar ne galutinis taikos susitarimas, bet vis šioks toks žiupsnelis optimizmo. Tačiau, viską atsargiai vertinti verčia ne tik ligšiolinė patirtis, bet ir Izraelio pareiškimai, jog jo šis memorandumas niekaip neįpareigoja.
Ką tai reiškia? Izraelis veiks pagal savo saugumo situacijos vertinimą. Jei patirs „Hezbollah“ išpuolių iš Libano – atsakys tuo pačiu, o tai vėl gali įelektrinti Iraną ir tuomet visas susitarimas subyrės“, – rašė L.Linkevičius.
Atsirado tvirtinančių, kad po susitarimo Jungtinės Valstijos tiesiog grįžo į pirminę, prieš karą buvusią padėtį. Anot ambasadoriaus, taip teigti būtų neteisinga.
„JAV karo metu kas dieną išleido po milijardą dolerių Irano naikinimui. Iranui reikės daug laiko atsigavimui ir sankcijų atšaukimas jiems yra gyvybiškai svarbus.
Iranas patyrė didelę karinę, ekonominę ir infrastruktūros žalą, tačiau dauguma analitikų nemano, kad Irano valstybė žlugo ar tapo nepajėgi apsiginti. Panašu, kad Iranas išlaikė reikšmingus karinius pajėgumus, nors ir sumažėjusius, palyginti su prieškariniu lygiu. Politinė sistema išliko, vieną ajatolą pakeitė kitas, pagrindinės saugumo institucijos toliau veikia“, – vardijo buvęs ministras.
Vis tik, kaip pažymi L.Linkevičius, branduolinės programos klausimas lieka neišspręstas. Iranas visą laiką kartojo, kad neketina kurti branduolinių ginklų, o tik esą siekia apginti savo teisę sodrinti uraną taikiais, civiliniais tikslais.
„Dabar tą įsipareigojimą dar kartą pakartojo. Išlieka pagrindinė problema – pasitikėjimas. Jei po 2015 metų branduolinis susitarimas numatė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspekcijas, tai bent jau kol kas apie tokius nepriklausomus kontrolės mechanizmus nesigirdi. Prieš dešimtmetį, TATENA duomenimis, Iranas nekūrė branduolinių ginklų. Izraelis ir Trumpas kritikavo Obamos susitarimus, netikėjo Irano pažadais. Dabar jau patikės?“, – klausė jis.
Anot diplomato, svarbų vaidmenį turi ir lapkričio mėnesį vyksiantys JAV vidurio kadencijos rinkimai. Jo vertinimu, JAV neturi didelio apetito grįžti prie karinių veiksmų, o juoba pradėti sausumosoperaciją. Daugelis amerikiečių karui Artimuosiuose Rytuose nepritaria, todėl, tiketina, kad tai atsispindės ir rinkimų rezultatuose.
„Teks galvos skausmą dėl Irano atidėti ateičiai ir tikėtis, kad karo veiksmai neatsinaujins“, – reziumavo L.Linkevičius.
-
Izraelio kariuomenė: liksime Libane, Sirijoje ir Gazoje „neribotam laikui“
-
Po 17 val. derybų – dar vienas žingsnis prieš susitarimą Šveicarijoje
-
Kinija pasisakė apie JAV ir Irano susitarimą: tikisi, kad niekas nepakiš kojos
-
Skelbiama, kad į susitarimą paskutinę minutę įtraukti mokesčiai Hormuzo sąsiauryje
-
Libano lyderis reiškia viltį, kad JAV ir Irano susitarimas nutrauks Izraelio ir „Hezbollah“ karą
