Linas Linkevičius. Kortos dalijamos iš naujo: dabar tai daro Ukraina

Kaip pastebėjo Lietuvos ambasadorius Švedijoje, po gana ilgos pertraukos į Rusiją sugrįžo nerimas ir nepasitikėjimas savo jėgomis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Maskvoje

„Sugrįžo kartu su karo aidu, ir gaisrais Pamaskvėje ir net pačioje Maskvoje. Tikru pažeminimu tapo vadinamasis Pergalės paradas. Skirtas pademonstruoti pasauliui galybę, sukelti baimę prieš „analogų pasaulyje neturinčią" karinę galią ir sužadinti savo žmonėms pasididžiavimo jausmą.

Viskas pavyko tik su priešingu efektu. Pasaulis pamatė nustekentos pseudoimperijos tuštybę, baimė ir susirūpinimas buvo akivaizdūs „šventės" dalyvių veiduose ir, cituojant pačios Rusijos „Z – blogerius“, „buvo gėda pažvelgti veteranams į akis“, – rašo L.Linkevičius.

Tačiau, kaip sako diplomatas, kam iš tiesų berūpi tie veteranai, kurių, tiesą sakant, jau beliko vienetai ir tie patys jau 100-mečiai: „Gavo Pergalės dienos proga simbolinius „dovanų paketus" su maistu ir namų apyvokos daiktais, kurių vertė siekė apie 50–100 JAV dolerių.“

Užtat Malaizijos karaliui „už drąsą" sudalyvauti parade buvo įteiktas šarvuotas „Aurus Senat“ limuzinas. Žiniasklaidos vertinimais, limuzino vertė gerokai viršija 200 tūkst. dolerių, negailėdamas sarkazmo rašė jis.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, primena buvęs ministras, rusų kalba kreipėsi į „supervalstybės" piliečius: „Jei norite likti gyvi – bėkit!“. Ir ragino kovoti su režimu Rusijoje patiems.

„Niekas taip ir nesuprato, ką reiškia nerišlūs Putino vapėjimai apie „greitą karo pabaigą“. Jei jis galėtų spęsti vienas, ko gero, panaudotų taktinį branduolinį ginklą. Bet aplinkoje jau vis mažiau ir mažiau aklai juo pasitikinčių ir besąlygiškai jam jam lojalių. Jiems Putinas jau seniai nebesiasocijuoja su pergale. O asocijuotis su savižudybe jie didelio entuziazmo neturi. Kuo toliau tuo labiau Putinui reikia saugotis smūgių į nugarą“, – mano L.Linkevičius.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Jo vertimu, Ukraina su savo antidroninės gynybos pajėgumais jau tapo tarptautinio saugumo kūreja, o ne vien vartotoja. Jų kovos metodai jau dabar atidžiai studijuojami ir perimami ne tik NATO, bet ir kitose valstybėse. O puolamieji pajėgumai taip pat sėkmingai demonstruojami praktikoje.

Ne tik tolimojo nuotolio dronai, kuriuos V.Zelenskis vadina „tolimojo nuotolio sankcijomis“, bet ir nuosavos balistinės raketos, kurių veikimo spindulys jau nenusileidžia taip reikalingiems, bet taip ir negautiems Vakarų ginklams – tokiems, kaip „Taurus“. Arba „Storm-Shadow/Scalp“ raketoms, kurios, nors ir perduotos, bet su veikimo atstumo ribojimais, toliau dėstė diplomatas.

„Kada nors teks pripažinti, kad apskritai visi tie paramos ribojimai, delsimai, neryžtingumas ne tik pratęsė karą, bet pareikalavo daugybės bereikalingų, nekaltų gyvybių“, – pabrėžė L.Linkevičius.

Anot jo, taip pat būtina pripažinti faktą, kurį neseniai savo kalboje gana netikėtai paminėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

„Ukraina šiuo metu turi stipriausią kariuomenę Europoje. Vadinasi, jei norime efektyviai apsiginti nuo ganėtinai nustekento, bet vis dar labai pavojingo ir ižūlaus agresoriaus, turime veikti kartu. Sunku pasakyti, kaip atrodys NATO po visų JAV sukeltų tvarumo testų, bet be Ukrainos ir be jos narystės NATO Europos saugumas neįsivaizduojamas“, – teigė ambasadorius.

„Ukraina ne tik nori ir gali kovoti, bet dar ir moka tai daryti. Šiandien būtent Ukraina dalija kortas, dalina kovingumo, motyvacijos, drąsos pamokas ir viena kariaudama su Kremliaus režimu, laimi mums laiko taisyti klaidas ir atsitiesti“, – pridūrė jis.

Laikas veikti yra dabar

L.Linkevičius įsitikinęs, kad „šansas veikti yra dabar“.

Kadrai iš vaizdo įrašo/Ukrainos ataka Permėje

„Jau senokai Rusija bebuvo taip pasimetus. Praėjo nemažai laiko po to, kai 2022 metų antroje pusėje išgyveno tam tikro netikrumo ir strateginio nerimo laikotarpį, ypač po sėkmingų Ukrainos kontrpuolimų Charkive ir Chersone.

Apskritai, tuo metu Rusija buvo įsitikinus ir pasiruošus tam, kad Vakarai suteiks Ukrainai visą reikiamą karinę paramą. Tik kiek vėliau suprato, kad to nebus. Vakarų neryžtingumas, vangumas, apsidraudimas buvo stipresni, nei politinė valia veikti. Dar vėliau Putinui kaip iš dangaus nukrito viltis susitarti su Trumpo administracija. Viltis priversti Ukrainą pasiduoti, viltis ne tik išgyventi, bet ir išvengti teisinio persekiojimo už savo nusikaltimus“, – pažymėjo diplomatas.

Baigdamas jis pabrėžė, kad daugiau neturime teisės kartoti tokias klaidas, nes Rusijos viltys bėsta, kaip išblėso Ankoridžo dvasia.

„Neseniai Trumpas viešai pavadino Jungtines Valstijas ir Kiniją dviem pasaulio supervalstybėmis ir tuo galutinai pastatė į vietą Rusiją“, – reziumavo L.Linkevičius.