Pasak jo, jei Kremlius mąstytų logiškai, jo šeimininkas Vladimiras Putinas ieškotų galimų variantų, kaip įšaldyti susidariusią kaktomušą fronto linijoje, išsiderėti, kad būtų atlaisvintos sankcijos, nors šiek tiek atgaivinti pelkėje klimpstančią ekonomiką ir kaip nors „parduoti“ savo visuomenei pasiektą „pergalę“.
„Pasauliui įbrukti tokios žinios nepavyks, bet jam tai ir nerūpi“, – pastebi diplomatas.
L.Linkevičius pastebėjo, kad Kremliaus vadovui jau iš visų pusių, net ir artimiausių rėmėjų, mėginama patarti – karą reikia stabdyti.
Būtent tai pirmą kartą, V.Putinui dalyvaujant, išdrįso pasiūlyti Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.
„Tiesa, čia pat pakartojo savo ištikimybės jausmus galingajai Rusijai, bet, vis tiek, viešai suabejojo šio karinio konflikto priežastimis. Kaip kitaip tai vertinti, jei ne kaip „draugišką ugnį" į nugarą?“, – rašė buvęs ministras.
„Putinui aplinka mėgina įteigti, kad tolesnė eskalacija, tolesnis alinimas jau tampa žalingesnis pačiai Rusijai. Putinui visi tie patarimai didelio įspūdžio nedaro, lygiai kaip ir vis dažniau pasigirstantys motinų priekaištai, jog ne jam ir ne jo karo žaidimams jos gimdo vaikus“, – rėžė L.Linkevičius.
Tačiau, ambasadorius atkreipė dėmesį, kad Rusijoje niekada, dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, žmogaus, ypatingai kario, gyvybė nebuvo itin vertinama.
„Tačiau dabartinė tendencija jau gresia sužlugdyti įprastus, ilgalaikius karo planus, tampa nepraktiška. Paros praradimų vidurkis fronte pastaruoju metu siekia 1500. Gretų papildymas – buvusių kalinių ir alimentų mokėjimo vengėjų gretos išseko. Net tūkstantiniai kontraktai nesugundo vykti į frontą, nes tai praktiškai prilygsta paraiškai į kapines.
Po trumpų mokymų „pagaminta gyvoji jėga“, vis mažėjančios prityrusių instruktorių gretos ir „užsiciklinus“, vis mėginanti įtikti savo vyriausiajam vadui, o ne veikti pagal karinę logiką karinė vadovybė, nepajėgi pasiekti jokių tikslų“, – įvertino diplomatas.
Jo teigimu, tam, kad toliau bent palaikyti esamą priešpriešą ir tikėtis kažko daugiau, nei 7-tąjį kartą „išlaisvinto" Kupjansko, Rusijoje būtina visuotinė mobilizacija.
„Prie tų „nežmoniškų ir nepakeliamų" išlepintai visuomenei nepriteklių – interneto trikdžių, benzino stygiaus, – neseniai prisidėjo milijoniniai nuostoliai smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Prarasti milijonai „Wildberries" sandėliuose. O užgriuvus mobilizacija „užkabins" jau visus. Vien gailesčio ir pasipiktinimo ašarų gali nepakakti“, – rašė L.Linkevičius.
Kaip pabrėžė buvęs ministras, vis tik Rusija turi ir kito kelio pasirinkimą, tačiau V.Putinas įsitikinęs, kad kito pasirinkimo nėra.
„Jis, be jokios abejonės, toliau iš paskutiniųjų sandėlių atsargų bombarduos civilinę infrastruktūrą. Artėjant žiemai, tradiciškai smūgiuos Ukrainos energetikai. Dar, ko gero, pamėgins atgrasyti NATO nuo paramos Ukrainai ir surengs kokių nors provokacijų ar sabotažo atvejų. Ir vis tiek privalės imtis visuotinės mobilizacijos – jau šį rudenį“, – niūrią prognozę brėžia diplomatas.
Pasak L.Linkevičiaus, Ukrainai ši žiema bus labai sunki: „Bet tai jau ne pirma sunki žiema. Ukraina atlaikys. Tačiau toks asiliškas Putino užsispyrimas padės sužlugdyti pačią Rusiją. Nereikės nei Ukrainos, nei NATO.“


