Diplomatas įvertino, kad jo aplinkoje atsiranda vis daugiau supratimo, kad karą reikia baigti. Visuomenėje taip pat didėja nepasitenkinimas, bet, „kol V.Putinas vadovaus, niekas nesikeis“.
„Kremlių tiesiog siutina, kai Putinas lyginamas su Adolfu Hitleriu. Bet kad palyginimai prašyte prašosi.
Hitleris, ko gero, nebuvo patologiškai „nuslydęs" nuo realybės suvokimo, bet jis iki pat 1945 metų pavasario nuoširdžiai tikėjo, kad Vokietijos valia pakankamai stipri ir yra pajėgi įveikti visas kliūtis ir materialinius nuostolius.
Visai, kaip Putino aplinkoje, daugelis Hitlerio pavaldinių pateikdavo savo vadui iškreiptą vaizdą, sušvelndavo blogas naujienas arba sustiprindavo pozityvias žinias, nes bijojo jo reakcijos“, – rašo L.Linkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad A.Hitleris vis tikėjo kokiu nors stebuklu, stebuklingų ginklų atsiradimu, kantriai laukė, kada priešai, sąjungininkai politiškai susiskaldys ir pakriks.
„Nors kariniu požiūriu pergalė vis mažiau atrodė reali, jis toliau davė įsakymus puolimui ir reikalavo, kad daliniai užimtų jau ir taip nepakeliamas pozicijas.
Gal dabar Rusijos padėtis ne tokia beviltiška, ukrainiečiai neapsupo Maskvos ir sąjungininkai neatvėrė antrojo fronto, tiesiogiai nevykdo karinių veiksmų prieš Rusiją, tik paremia savo pinigais ir ginklais Ukrainą, tačiau Putino pergalės projektas vis labiau tampa panašus į miražą“, – teigė ambasadorius.
Anot jo, V.Putino įsakymai pulti bet kokia kaina, aukojimas savo karių vardan nesuprantamų tikslų, resursų eikvojimas ir šalies tempimas į neišvengiamą ekonominę krizę tampa rūsčia realybe.
„Putinas vis dar įsitikinęs, kad gali laimėti sekinimo karą. Kartu su balistinėmis atakomis, nuo kurių Ukraina kol kas neturi priemonių pilnai apsiginti, artėjant žiemai, Rusija suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Bus sunku, bet šiemat Ukraina yra geriau pasiruošusi“, – dėsto L.Linkevičius.
Jis įvertino, kad šiemet elektros energijos gamyba Ukrainoje yra labiau decentralizuota, ir pastebi, jog keliomis, pavienėmis atakomis sunkiau išvesti iš rikiuotės sukurtas atsargines sistemas, mobilią energijos generaciją.
Be kita ko, sukaupta daugiau atsarginių dalių ir žymiai daugiau patirties kovinėmis sąlygomis remontuoti energetikos objektus. Taip pat atsiranda ir pradeda veikti jungtys su Europiniais tinklais.
„Rusija, žinoma, taip pat geriau pasiruošus, negu prieš porą metų, bet pastaruoju metu padažnėję, tiksliniai smūgiai į naftos perdirbimo gamyklas parodė tiek sistemos atsparumo, tiek ir oro gynybos efektyvumo stoką.
Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kuro saugyklas, dujų įrenginius ir susijusią infrastruktūrą verčia Rusiją prisitaikyti, bet laike vis tiek visur atsiliekama. Krymo izoliacija ir atkirtimas nuo tiekimo grandinių akivaizdžiai parodė naujos Ukrainos taktikos ir strategijos sėkmę“, – įvertino buvęs ministras.
Tačiau, anot jo, negalima nematyti, kad Rusijai tai ne tik ir ne tiek ekonominė problema: „Tai socialinė, politinė ir psichologinė krizė“.
„Tokiai krizei Rusijos visuomenė nebuvo ruošiama ir tikrai nėra tam pasiruošus. Krizė Kryme gali būti raktas į tolesnę Neo imperijos griūtį. Jei Putinas tai ir jaučia su savo perdėtu paranojišku juslumu, jis, kaip Hitleris, niekada to neparodys ir nepripažins.
-
Karas Ukrainoje. Istorijos spiralė: Rusija lipa ant to paties grėblio, kuris kartą jai jau smogė
-
Rusai surengė didžiausią balistinių raketų ataką prieš Kyjivą per visą karą
-
Ukraina trečią kartą iš eilės atakavo galingą Rusijos naftos bazę
-
„Girdžiu, ką sako žmonės“: Zelenskis svarsto pokyčius kariuomenėje
-
Lenkijoje – naujas išpuolis prieš ukrainiečių paauglį: vožė antausį ir liepė kalbėti lenkiškai
Ar Rusijos elitas toliau stebės, kaip jų šalis ir jų sukaupto bei prigrobto kapitalo saugi priebėga lėtai ir kryptingai eina į savižudybę taip pat nėra aišku“, – reziumavo L.Linkevičius.
