Jungtinių tautų efektyvumą ir gebėjimą bent kažkaip paveikti šį karą jau turėjo progos įvertinti visi – net neturintys kokio nors politologinio išsilavinimo ar apskritai patirties politikoje. Pasaulio galingieji tegali skėsčioti rankomis ir visaip dūsauti, kad nieko negali pakeisti. Visos bent kiek rimtesnės iniciatyvos, rezoliucijos, jau nekalbant apie taikos palaikymo ar įvedimo misijas net teoriškai yra neįmanomos, nes atsimuša į Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nuolatinės narės Rusijos veto „sieną“. Saugumo taryba, skirta stovėti pasaulio taikos sargyboje, paprasčiausiai paimta agresoriaus įkaite.
ESBO vizitas į Maskvą
Neseniai priminta, kad yra ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių niekas nepastebėjo nuo pat 2022 metų Rusijos plataus masto agresijos pradžios. Viena tokių – ESBO. Pirmininkaujančios šiuo metu ESBO Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis ir organizacijos generalinis sekretorius Feridunas Sinirlioğlu nutarė apie tai priminti vizitu Maskvoje. Juos priėmė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Vizito metu buvo pakartota, kad ESBO vis dar laiko save daugiašaliu forumu, kuriame visos 57 dalyvaujančios valstybės aptaria saugumo klausimus. I.Cassis ir F.Sinirlioğlu pabrėžė būtinybę nutraukti karą Ukrainoje ir pabrėžė dideles žmonių aukas, patirtas dėl beveik ketverių metų konflikto. S.Lavrovui tai, tikriausiai, buvo didelė naujiena.
ESBO vadovai neslėpė, kad organizacijos tikslas – grįžti į dialogą, o ne būti nuošalyje.
Macrono patarėjo kelionė į Kremlių
Panašiu metu su panašiais tikslais Maskvoje apsilankė Emmanuelis Bonne‘as, vyriausiasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis patarėjas. Jis tyliai atvyko darbo vizitui šių metų vasario pradžioje.
Susitiko su Kremliaus pareigūnais, įskaitant Jurijų Ušakovą, vyresnįjį prezidento V.Putino padėjėją. Tikslas taip pat buvo išsiaiškinti dialogo tarp Prancūzijos (ir, ko gero, Europos) bei Rusijos atkūrimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant karui Ukrainoje ir Europos vaidmeniui bet kokiame diplomatiniame procese.
Svarbu tai, kad tiek Prancūzijos prezidentūra, tiek Kremlius diskretiškai skelbė apie kontaktų detales – viešai nei patvirtino, nei tiesiogiai paneigė susitikimo faktą.
Čia kaip mirusiam aspirinas
Tie visi priminimai ir žinutės apie tai, kad karas turi baigtis ir yra „labai nepriimtinas“ Rusijai svarbios ir galinčios bent kiek paveikti jos elgesį tik tiek, kiek mirusiam aspirinas. Nejau per tiek laiko netapo aišku, kad rusams gali padaryti įspūdį tik jėgos kalba. Tokia, kaip esminis, be išlygų ir kokių nors apribojimų Ukrainos apginklavimas bei iš tiesų skausmingos, žlugdančios ir netoleruojančios visokių išimčių ar „apėjimų“ sankcijos.
„Užsiregistruoti“ Maskvoje ir priminti apie savo egzistavimą nėra būdas, atitinkantis šios dienos iššūkius.
Viena stipriausių Europos ekonomikų ir valstybių, galinčių kažką reikšmingo ir veiksmingo pareikšti Maskvai yra Vokietija. Bet kancleris Friedrichas Merzas viešai pareiškė nenorintis, kad Vakarų lyderiai nutrauktų Rusijos diplomatinę izoliaciją, ypač kai atskiri vyriausybių vadovai rengia atskiras derybas su Vladimiru Putinu, nedalyvaujant koordinuotose taikos pastangose. Tai atspindi Berlyno poziciją. Dialogas su Rusija turėtų būti strateginis ir kolektyvinis, o ne vienašalis ar „normalizuojantis“.
Vietoje to, kad susitelktume būtent į tokias veiksmingas, koordinuotas, vieningas, efektyvias pastangas, neturėtume veltis į jau kiek primirštą, niekur nevedantį pavienių „dialogų“ pratimą.
Apie karo pabaigos terminą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pranešė, kad Jungtinės Valstijos sieks užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą iki 2026 m. vasaros, nes lapkričio mėnesį Amerikoje įvyks svarbūs vidurio laikotarpio rinkimai. Dar pranešama apie kai kurias diskusijas dėl terminų. Neva, tikimasi taikos susitarimą pasirašyti kovo mėnesį, o gegužę surengti rinkimus.
Kartais ima atrodyti, kad tie rinkimai net labiau laukiami nei karo pabaiga. Kad jų laukia nesulaukia Kremliuje, kaip ir nestebina. Bet kodėl kitiems taip parūpo? Net nesigilinant, ar tai apskritai įmanoma praktiškai dalinai okupuotoje ir karo nusiaubtoje šalyje.
