2010 metų sutartis numatė abiejų šalių ilgojo nuotolio branduolinio arsenalo ribojimą ir mažinimą. Turėti omeny būtent tarpkontinentiniai pajėgumai bei ribojimai – iki 1550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir iki 700 jų gabenimo sistemų. Taip pat buvo nustatyta situacijos stebėjimo ir inspekcijų organizavimo tvarka.
Rusija dar 2023 metais pranešė, kad suspenduoja savo dalyvavimą START sutartyje, nutraukia inspekcijas ir bet kokį informacijos pasikeitimą. Beje, JAV taip pat savo ruožtu sumažino skaidrumą. Be to, JAV pareiškė gana logišką pageidavimą, kad prie atnaujintos sutarties turėtų prisijungti ir Kinija.
Kodėl Kinija nenori įsitraukti
Kinai savo ruožtu bent kol kas neketina to daryti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nenori varžyti savo veiksmų, o svarbiausia, norėtų, kad pirmiau savo arsenalus sumažintų tiek JAV, tiek Rusija. Mat, kinų turimi kiekiai maždaug 10 kartų mažesni.
Kinai laikosi gana gudrios branduolinės doktrinos: minimalus atgrasymas, dviprasmybė dėl realių pajėgumų ir kuo mažesnis skaidrumas.
Žinoma, ilgainiui ir kinus būtina įtraukti į šį kontrolės procesą, bet JAV ir Rusijos grįžimas prie derybų dėl sutarties yra svarbus ir vertintinas pozityviai.
Ką reiškia karinių kontaktų atnaujinimas tarp JAV ir Rusijos
Lygiai tas pats pasakytina apie „aukšto lygio karinių kontaktų“ tarp JAV ir Rusijos atnaujinimą. Apie tai taip pat buvo pranešta. Tokių kontaktų nebuvimas tarp galingiausių branduolinių galių yra iš tiesų pavojingas visam pasauliui.
Po 2014 metų Krymo aneksijos ir ypač po 2022 metų plataus masto agresijos karinis bendradarbiavimas su Rusija buvo užšaldytas ir jokiu būdu nereiškia, kad bus atnaujintas. Pirmiausia, turint omenyje, tarkime, bendras pratybas, mokymus ir kitokius bendrus karinius renginius. Tačiau, savalaikiai ir operatyviai keičiantis informacija kariniais kanalais, galima išvengti atsitiktinės įtampos ir konfrontacijos, nesusipratimų, susijusių su netikėtu pajėgų dislokavimu. Bereikalingos įtampos galima išvengti turint daugiau skaidrumo bei išankstinės informacijos apie, tarkime, raketų bandymus ir kitus keliančius įtarimą karinius veiksmus.
Kaip Lietuvoje sudužo rusų naikintuvas Su-27
Beje, jei nusileisime iš branduolinio lygio iki kiek paprastesnės mūsų kasdienybės ir praktinės patirties, taip pat turime tokių karinių kontaktų pavyzdžių. Tarkime, vadinamoji „karštoji telefono linija“ daug metų veikė tarp pasieniečių pajėgų ties mūsų siena su Baltarusija.
Daugelis prisimena incidentą, kuomet 2005 metais mūsų teritorijoje nukrito ir sudužo rusų naikintuvas Su-27, o pilotas Valerijus Trojanovas buvo priverstas katapultuoti ir po to buvo sulaikytas.
Šio įvykio aplinkybės buvo kruopščiai tirtos, nustatyta, kad oro erdvės pažeidimas nebuvo tyčinis. Aiškinantis aplinkybes buvo naudojamasi ir minėta „karštąja linija“ su Baltarusija, nes su rusais tokios neturėjom.
2002 metais siūliau ją įsteigti kolegai Rusijos gynybos ministrui Sergejui Ivanovui, kuris su vizitu buvo atvykęs į Lietuvą. S.Ivanovas sutiko, bet susitarimas kažkodėl taip ir liko neįgyvendintas.
Grįžtant prie JAV ir Rusijos strateginių derybų, yra dar vienas aspektas į kurį negalime nekreipti dėmesio. Iš patirties žinome, kad bet kokie susitarimai su Rusija vertintini itin atsargiai. Gali būti ir visai nesusijusių, šalutinių, užslėptų ir dar kitokių „dylų“, apie kuriuos nesužinosim arba sužinosim kažkada vėliau. Rusai niekuomet nepamiršta savo interesų ir niekuomet niekur nenusileidžia, jei nepavyksta iš to išpešti sau naudos.
Bet šiandien vertiname tai, ką matome ir bent jau tai, ką žinome.
