„Prakaituoju ne dėl to, kad bijau, o dėl to, kad karšta“, – sakė sąmoju garsėjantis premjeras, kuriam tenka atremti skandalą, galintį išprovokuoti pirmalaikius rinkimus dar šiais metais.
Nors jam tik 58-eri, jis vadovauja jau 18 metų, o vyriausybėje dirba visus 30. Europoje jis labiausiai garsėja neramiu aštuonerių metų vadovavimu euro zonos finansų ministrų grupei, kuris baigėsi sausį.
Mažyčiame Liuksemburge kilus retai politinei dramai, parlamentas tyrė pranešimą, kad šalies slaptoji tarnyba SREL, kurią premjeras turėtų prižiūrėti, nuo 2003 iki 2009 metų užsiiminėjo nederama veikla, įskaitant neteisėtus telefoninių pokalbių pasiklausymus, korupciją ir net nesąžiningą automobilių verslą.
„Žvalgybos tarnyba nebuvo pagrindinis mano prioritetas, – parlamentui sakė J.-C.Junckeras. – Dar daugiau – tikiuosi, kad Liuksemburgas niekada neturės premjero, kuris laikytų SREL prioritetu“.
Žvalgybos tarnyba nebuvo pagrindinis mano prioritetas.
Parlamentarų pritarimas tai ataskaitai per balsavimą pakirstų J.-C.Junckero koaliciją, kurią sudaro jo Krikščionių socialinė liaudies partija ir jaunesnioji partnerė Socialistų partija.
Socialistų lyderis Alexas Bodry anksčiau trečiadienį sakė, jog tikisi iš J.-C.Junckero „stipraus gesto“, bet bijo, kad jis „pasirinko kitą galimybę“.
„Kai kažkas galvoja, kad yra neklystantis, sunku pripažinti klaidas“, – sakė jis dienraščiui „Luxemburger Wort“.
Visų akys nukrypo į socialistus, kai opozicinės Liberalų ir Žaliųjų partijos pasakė, kad yra pasirengusios sušaukti balsavimą dėl nepasitikėjimo J.-C.Junckeru. Jei vyriausybė jį pralaimėtų, visuotiniai rinkimai galėtų įvykti jau spalį. Normaliai rinkimai yra numatyti kitų metų gegužę.
Ataskaitą parengė parlamento komitetas, po to, kai vienas Liuksemburgo savaitraštis praėjusią savaitę paskelbė 2007 metais slapta įrašytą J.-C.Junckero ir tuometinio SREL vadovo Marco Mille pokalbį.
To pokalbio metu M.Mille sakė, kad jo darbuotojai taip pat slapta įrašė pokalbį su Liuksemburgo didžiuoju hercogu ir kad suverenas palaiko reguliarius kontaktus su britų MI6.
Tačiau kilus triukšmui inicijuotas parlamento tyrimas atskleidė daugiau purvo: kad egzistuoja 13 tūkst. slaptų bylų apie žmones ir kompanijas, kad buvo nelegaliai pasiklausoma verslo lyderių, kad viena kovos su terorizmu operacija iš tikrųjų buvo priedanga siekiant padėti rusų oligarchui sumokėti 10 mln. dolerių ispanų šnipui, ir kad net vyko miglotas privatus prabangių automobilių verslas.
„Tyrimo komisija daro išvadą, kad premjeras, kaip žvalgybos tarnybos vadovas, ne tik nekontroliavo savo tarnybos, bet ir pernelyg dažnai neinformuodavo parlamento kontrolės komiteto ar teismų apie jos pažeidimus, nukrypimus nuo normos ir neteisėtus veiksmus“, – sakoma ataskaitoje.
Kreipdamasis į parlamentą J.-C.Junckeras smogė atgal ir sakė, kad komitetas nepasinaudojo savo priežiūros galiomis slaptosios tarnybos atžvilgiu. „Jis galėjo ją kontroliuoti ... Jis (jos) nekontroliavo“, – pareiškė premjeras.
Praėjusį mėnesį J.-C.Junckeras pergyveno pirmąjį per 150 metų Liuksemburge balsavimą dėl pasitikėjimo – kilus kitam skandalui. Per ankstesnį, 1848 metų balsavimą dėl pasitikėjimo tuometinė vyriausybė žlugo.
