Jeanas Claude'as Junckeris sakė, kad T.Blairo parama invazijai į Iraką bei tai, kad Didžioji Britanija nėra įsivedusi euro ir nepriklauso nevaržomo judėjimo Šengeno zonai, užkerta jam kelią į aukščiausią postą Bendrijoje.
J.C.Junckeris neiškėlė savo kandidatūros į šį postą, tačiau pabrėžė, jog neprieštarautų, jei tai padarytų kiti.
„Jei man bus pasiūlyta, neturėsiu priežasties atsisakyti išklausyti“, – sakė Liuksemburgo premjeras Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje posėdžiausiantys ES lyderiai aptars, kas turėtų užimti aukščiausius postus Bendrijoje. Įsteigti šias pareigybes numatyta pagal Lisabonos sutartį, kuria siekiama supaprastinti sprendimų priėmimą 27 valstybes vienijančiame bloke.
Galutinis sprendimas dėl ES prezidento ir būsimo ES užsienio reikalų ministro gali nepaaiškėti iki gruodžio.
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai linksta remti 1997–2007 metais britų Vyriausybei vadovavusio T.Blairo kandidatūrą pirmininkauti Europos vadovų tarybos susitikimams ir atstovauti Bendrijai tarptautinėje arenoje.
Tačiau Olandijos, Belgijos ir Liuksemburgo ministrų kabinetai sako, kad jam stinga entuziazmo siekti glaudesnės Europos integracijos.
„(ES) prezidentas turi suprasti ir priimti mažų ir didelių valstybių planus, idėjas bei svajones (ir) palengvinti prancūzų ir vokiečių bendradarbiavimą, kuris seniai yra ES pamatas“, – sakė J.C.Junckeris dienraščiui „Le Monde“.
Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje minima ir daugiau galimų kandidatų į ES prezidento postą pavardžių. Tarp dažniausiai minimų pretendentų yra buvęs Suomijos Vyriausybės vadovas Paavo Lipponenas, Belgijos premjeras Hermanas Van Rompuy, buvęs Ispanijos ministras pirmininkas Felipe Gonzalezas bei Danijos premjeras Janas Peteris Balkenende.
