Lukašenka ketvirtadienį parašė laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad, „esant susidariusiai situacijai, Rusija neturėjo kitokio moralinio pasirinkimo nei remti Pietų Osetijos ir Abchazijos tautų kreipimąsi pripažinti jų teisę į apsisprendimą", –sakoma pranešime.
Baltarusija vienintelė iš NVS šalių pritarė Rusijos karinei operacijai Gruzijoje, pradėtai po Tbilisio mėginimo jėga susigrąžinti galimybę kontroliuoti Pietų Osetiją, bet ji reagavo tik po to, kai Rusijos ambasadorius Minske nusistebėjo, kad nėra Minsko paramos.
Į Rusijos paskelbtą Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimą, kuris sukėlė pasipiktinimo bangą Vakaruose, Minskas taip pat nedelsiant nesureagavo, ir Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Surikovui vėl teko priminti Baltarusijai sąjunginius įsipareigojimus.
Trečiadienį jis sakė spaudos konferencijoje, kad laukia paramos pastarajam Maskvos sprendimui.
Lukašenka laukia
Tačiau A.Lukašenka, mėginantis aktyviai užmegzti santykius su Vakarais, susilaikė nuo greito buvusių Gruzijos teritorijų pripažinimo, pasiūlęs tai padaryti drauge visoms Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalims.
„Baltarusijos valstybės vadovas taip pat pareiškė nuomonę, kad tikslinga iškelti šį klausimą svarstyti KSSO kolektyvinio saugumo tarybai, kurios posėdis numatytas 2008 metų rugsėjo 5 dieną, ir nustatyti suderintą valstybių-dalyvių poziciją", – sakoma pranešime.
Drauge A.Lukašenka pažadėjo, kad „Baltarusija tebėra patikima ir nuosekli Rusijos sąjungininkė".
Baltarusijai nėra naudinga plaukti Rusijos politikos farvateriu, kai atsiranda tam tikrų suartėjimo su Vakarais galimybių. Kita vertus, per ilgas tylėjimas šiuo klausimu būtų nenaudingas A.Lukašenkai jo santykiuose su Rusija, kuri tebėra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir donorė. Rusijos ir Baltarusijos, pasirašiusį sąjunginės valstybės sutartį, santykius buvo aptemdęs smarkus ginčas dėl naftos ir dujų kainų, po kurio Minskas pareiškė, kad norėtų pagerinti santykius su Vakarais.
Kai rugpjūtį buvo paleisti į laisvę Baltarusijos opozicionieriai, tarp jų buvęs kandidatas į prezidentus Aleksandras Kozulinas, Europos Sąjunga pareiškė, kad pasirengusi apsvarstyti galimybę atšaukti anksčiau Baltarusijos valdžiai paskelbtas sankcijas.
Baltarusijai nėra naudinga plaukti Rusijos politikos farvateriu, kai atsiranda tam tikrų suartėjimo su Vakarais galimybių. Kita vertus, per ilgas tylėjimas šiuo klausimu būtų nenaudingas A.Lukašenkai jo santykiuose su Rusija, kuri tebėra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir donorė.
Todėl pasirinktas variantas, kuris leidžia Baltarusijos valdžiai vilkinti laiką ir kaip nors manevruoti tarp Vakarų ir Rusijos", – sakė agentūrai „Reuters" politologas Aleksandras Klakovskis.
Į KSSO įeina Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikija ir Uzbekija. Pirmoji kariavo su Azerbaidžanu dėl atskilusio nuo jos Kalnų Karabacho ir jau pareiškė savo poziciją, paremdama tautų teisę į apsisprendimą, tuo tarpu Azerbaidžanas tiesiai pripažino Gruzijos teritorijos vientisumą.
KSSO dalyvės iš Azijos kito susivienijimo – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, į kurią įeina ir Kinija, ketvirtadienį išklausė Dmitrijaus Medvedevo pasakojimą apie Gruzijos kampaniją, bet baigiamajame dokumente apėjo dviejų Kaukazo respublikų nepriklausomybės temą.
