Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Baltarusija buvo laikoma dalimi šios agresijos.
Nors oficialiai šalies kariuomenė nedalyvavo tiesioginėse kovose Ukrainoje, Baltarusija leido Rusijai naudoti savo teritoriją kaip pagrindą invazijai, suteikdama trumpiausią sausumos kelią į Kyjivą ir leisdama dislokuoti raketų paleidimo įrenginius bei vykdyti puolimo operacijas iš savo teritorijos.
Vieša paslaptis, jog Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka itin artimai susijęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Baltarusijai už dalyvavimą kare buvo pritaikytos sankcijos, – Europos Sąjunga, JAV, Kanada ir Japonija įvedė sankcijas nuo 2022 m. vasario, įšaldydamos turtą, drausdamos ginklų, dvejopo naudojimo prekių eksportą.
Sektoriniai ribojimai apėmė kalio chlorido, medienos, cemento, plieno, aukso ir deimantų importo draudimus iš Baltarusijos, kelionių draudimus ir SWIFT atjungimą keturiems bankams. 2024 m. birželį sankcijos sustiprintos.
Be to, Baltarusijai sankcijos taikytos ir anksčiau – po 2021 m. gegužę įvykusio skandalo, kuomet iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske, o iš jo išlaipintas ir sulaikytas opozicijos veikėjas Ramanas Pratasevičius bei jo tuometė mergina Sofija Sapega. Taip pat sankcijos buvo taikytos dėl rinkimų sukčiavimo ir represijų.
Tačiau dabar atrodo, kad sankcijų mechanizmas pradėjo byrėti – JAV pradėjus derėtis dėl politinių kalinių paleidimo, Baltarusija sulaukia vis daugiau nuolaidų.
