Dominuojanti šio viršūnių susitikimo tema – ekonomikos krizė ir būdai, kaip iš jos išbristi. Nors šalys raginamos skirti daugiau pinigų savo šlubuojančiai ekonomikai atgaivinti, jos mano, kad jau ir taip išleidžia pakankamai, o Prancūzija ir Vokietija pareiškė, kad jų prioritetas – didesnis finansų reguliavimas.
Prancūzijos ir Vokietijos vadovai nusiuntė ES pirmininkaujančiai Čekijai ir Europos Komisijos (EK) pirmininkui laišką, kuriame sakoma, jog būtina skubiai reformuoti finansų sistemą. „Didžiausias prioritetas – sukurti naują pasaulinę finansų struktūrą. ES privalo turėti bendrą poziciją ir imtis vadovaujamo vaidmens šiame procese", – rašo Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel. Laiške jie dėsto, kad visi draudimo fondai ir kitos privačios kapitalo įstaigos, kurios gali kelti sistemai riziką, turi būti deramai registruojami, reguliuojami ir prižiūrimi – toks bus ES siūlymas.
Kiek prireiks pinigų?
Prieš pat dviejų dienų ES viršūnių susitikimą Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė niūrią šių metų prognozę: pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip manyta anksčiau.
ES viršūnių susitikimo išvakarėse EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso patarė 27 bloko narėms skirti daugiau pinigų savo ekonomikoms stimuliuoti. „Jei narės gali daryti daugiau, jos turėtų daryti daugiau", – kalbėjo jis.
Pernai ES vadovai sutarė dėl 200 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano (tai sudaro maždaug 1,5 proc. BVP), bet manoma, jog iš tikrųjų prireiks 400 mlrd. eurų (apie 3,3 proc. BVP) šiemet ir 2010 metais. O Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas šią savaitę sakė, kad iš tikrųjų Europa turėtų išleisti 500 mlrd. eurų šiemet ir iki trilijono eurų apskritai per ateinančius trejus metus, kad ištrauktų šalis ir recesijos.
Prieš naujus blokus
Dar vienas svarbus susitikimo klausimas – 25 mlrd. eurų skubios paramos paketo ne euro zonos šalims, taigi daugiausia Vidurio ir Rytų Europai, kurią krizė paveikė dar labiau, papildymas. Iš šio fondo Vengrija ir Latvija jau gavo apie 10 mlrd. eurų.
Atskiro Vidurio ir Rytų Europos šalių finansinio gelbėjimo plano idėją pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas atmetė. „Tokio paketo sukūrimas daliai žemyno išprovokuotų nenaudingą paniką rinkose", – sakė jis. Pasak M.Topolaneko, planas, pagal kurį Vakarų Europos šalys gelbėtų nuo krizės kenčiančias rytines kaimynes, gali padalyti Europą į naujus blokus. „Mes nedviprasmiškai atmetėme suskirstymą į blokus", – sakė jis.
Čekija palyginti neblogai atlaiko krizę, tačiau kai kuriose kitose šalyse, kurių ekonomika dar neseniai sparčiai kilo, padėtis kur kas liūdnesnė. Per kelis pastaruosius mėnesius Vengrija, Latvija, Ukraina, Rumunija ir Serbija kreipėsi į TVF bei kitas institucijas prašydamos skubiai suteikti paskolas.
Socialiniai reikalai
ES lyderiai aptaria ir pasirengimą specialiam viršūnių susitikimui, kuris bus skirtas socialiniams reikalams ir įvyks Prahoje gegužės 7 dieną.
Nepamiršti socialinių krizės padarinių ES vadovus ragino J.M.Barroso. Jis sakė, jog bus didelė klaida nekreipti į tai dėmesio. „Visuomenė nesupras ir tai bus nepriimtina, jei ES vadovai susitikę svarstys bankų, o ne socialines, finansų sektoriaus, o ne nedarbo problemas", – kalbėjo EK pirmininkas.
Nedarbas ES šalyse vis didėja, šiemet sausį jo vidurkis buvo 7,6 proc., o kai kuriose šalyse daug didesnis: 15 proc. Ispanijoje, daugiau kaip 7 proc. Vokietijoje, 8 proc. Prancūzijoje. Manoma, kad šiemet ES bus prarasta dar 4,5 mln. darbo vietų, iš jų 2 mln. vien Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Energetinis saugumas taip pat viena iš temų, diskutuojamų per šį viršūnių susitikimą. Europa dar nepamiršo Rusijos ir Ukrainos dujų karo, kuris smarkiai paveikė dujų tiekimą į daugelį ES šalių.
ES lyderių susitikimo baigiamojo dokumento projekte sakoma, kad energetinis saugumas yra vienas didžiausių prioritetų, todėl šalys turi imtis veiksmų gerindamos Europos energetikos infrastruktūrą.
Europos Vadovų Tarybos sesijoje dalyvauja Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Prezidentas Valdas Adamkus šįkart nutarė nevykti.
