Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 18d. 23:00

M.Galeotti apie Baltarusiją: naujas lyderis Maskvai tiktų

Baltarusija. Aštunta protestų diena
„Scanpix“ nuotr. / Baltarusija. Aštunta protestų diena

Žinomas Rusijos ekspertas, konsultantų kompanijos „Mayak Intelligence“ vadovas Markas Galeotti, kaip ir daugelis kitų analitikų, mano, kad Aliaksandrui Lukašenkai išsilaikyti Baltarusijos prezidento poste greičiausiai nepavyks. Bet jis taip pat teigia, kad masinius protestus ir streikus itin įdėmiai stebi Maskva – ir daro nelinksmas išvadas.

„Ar Lukašenka gali išsilaikyti? Tai nėra neįmanoma, bet vis mažiau tikėtina. Vis dėlto nesiryžčiau prognozuoti, kas vyks. Kaip rašė Leninas, neįmanoma nuspėti revoliucijos laiko ir eigos“, – rašo M.Galeotti.

Anot jo, A.Lukašenkos režimui iš tiesų iškilusi egzistencinė grėsmė, o po to, kai jis nusprendė kariauti su šalies piliečiais, gerų variantų nebėra – nors jis pirmadienį desperatiškai pareiškė inicijuojantis konstitucines pataisas, kurių dėka esą jau dalinsis valdžia.

„Bet susirūpinęs ne tik Lukašenka. Didelį galvos skausmą nacionalinis protestas, apimantis studentus, pensininkus, gamyklų darbuotojus ir programuotojus, kelia ir Kremliui“, – įspėja M.Galeotti.

Permainos neįvykdomos per naktį

Daug apžvalgininkų, pratusių rašyti apie Rusiją ir prognozuoti Vladimiro Putino režimo žlugimą, ir dabar, kalbėdami apie Baltarusiją, kreipia žvilgsnį toliau į Rytus. Prielaida tokia, kad bet kokia piliečių pergalė Baltarusijoje sustiprins opoziciją Kremliui Rusijoje.

Tokį argumentą, beje, bando pasitelkti ir pats A.Lukašenka. Savaitgalį jis aiškino, kad nori pasikalbėti su V.Putinu, nes „grėsmė kyla jau ne tik Baltarusijai“ ir esą „ginti Baltarusiją šiandien reiškia ginti visą mūsų erdvę, sąjunginę valstybę“.

„Galbūt tai tiesa, bet šių žodžių nebūtina priimti už gryną pinigą. Maidane irgi buvo teigiama, kad Ukraina suklestės, bet rusai praėjus šešeriems metams tikrai nelaiko šios šalies pavyzdžiu.

Atvirkščiai, Kremliaus propagandistai gana sėkmingai įteigė šaliai, kad Ukraina reiškia chaosą, kad tai sugrįžimas prie baisaus dešimtojo dešimtmečio“, – rašo M.Galeotti.

Kremlius, šiaip linkęs į paranojiškumą, kol kas nerodo baimės, kad Rusija užsikrės demokratija.

Žinoma, visada galima teigti, kad Ukraina dar neišnaudojo savo potencialo, o kai išnaudos, Kremliaus akyse taps pavojingu alternatyviu modeliu.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

„Bet esmė ir yra tokia, kad po šešerių metų tokia tikrovė dar labai tolima. O Baltarusija, kurios ekonomika valdoma sovietiniais metodais ir kurios politinę sistemą reikės išvalyti nuo lukašenkizmo, savo problemų per naktį irgi neišspręs.

Kremlius, šiaip linkęs į paranojiškumą, kol kas nerodo baimės, kad Rusija užsikrės demokratija. Dalies rusų žiniasklaidos priemonių turinys kaip tik rodo didėjantį nusivylimą Batka – didėjantį tiek, kad Maskva gali leisti jo režimui žlugti“, – pastebi analitikas.

Ką reikėtų daryti?

Vis dėlto Kremlių greičiausiai kamuoja geopolitiški galvos skausmai, nes protestuotojai nusiteikę ne prieš Rusiją ir ne už Vakarus, o prieš A.Lukašenką.

„Tiesą sakant, du iš trijų opozicijos kandidatų – Viktoras Babaryka ir Valeras Capkala – Maskvai turbūt būtų priimtini, jei tik iškart Rusijai suteiktų reikalingas garantijas, kad Minskas nesisuks į Vakarus“, – mano M.Galeotti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valeras Capkala
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valeras Capkala

Jis primena, kad V.Babarykos kandidatūrą – kol jis nebuvo pašalintas iš rinkimų ir patupdytas už grotų – rėmė Rusijos „Gazprom“, o V.Capkala iš Minsko pirmiausia smuko ne į Vakarus, o į Maskvą. Tik tada perbėgta į Kijevą.

Tiesa, į Vilnių išvykusi Sviatlana Cichanouskaja – jau didesnė problema. Juk Lietuva – ES ir NATO narė.

Ir nors šansai, anot M.Galeotti, kad ES kažką padarys dar iki krizės suvaldymo vienokiu ar kitokiu būdu, yra minimalūs, bent jau retoriniai signalai visiškai aiškūs – rugpjūčio 9-osios rinkimų rezultatų nepripažįsta, ruošiamasi skelbti sankcijas.

„Scanpix“/AP nuotr./Sviatlana Cichanouskaja
„Scanpix“/AP nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Maskvai neramu, kad po Lukašenkos prasidės neišvengiama kandidatų kova, o varžantis pažadais kažkas ims kalbėti apie narystę ES. Šia prasme nėra svarbu, ar pažadai realistiški šaliai, kuri taip glaudžiai susijusi su Maskva.

Viktoro Janukovyčiaus nuopolio pradžia tapo neišpildytas jo pažadas siekti susitarti su ES, o Rusija dabar tiesiog negali negalvoti, kad įmanomas panašus procesas Baltarusijoje.

Juk į Rusiją keliauja trečdalis Baltarusijos eksporto, pusė importo irgi sudaro siuntiniai būtent iš Rusijos. Abi valstybes taip pat sieja saugumo garantijos ir formalus sąjunginės valstybės statusas“, – primena M.Galeotti.

Pažadai, žinoma, – politikos dalis. Viktoro Janukovyčiaus nuopolio pradžia tapo neišpildytas jo pažadas siekti susitarti su ES, o Rusija dabar tiesiog negali negalvoti, kad įmanomas panašus procesas Baltarusijoje.

„Reiktų kalbėti ir apie konkrečiai Putiną. Jam labai svarbi Rusijos geopolitinė padėtis. Ukraina, regis, jau prarasta. Ar Putinas gali leisti dar vienai slaviškai artimojo užsienio valstybei išsprūsti iš Rusijos įtakos zonos?“ – klausia M.Galeotti.

Pasimokė iš Pyro pergalės Donbase?

Pasak eksperto, A.Lukašenka niekada nebuvo V.Putino žmogus. Jis kaip tik nuolat erzino Kremlių, o prieš rinkimus kuo ramiausiai vaizdavo Rusiją kaip šalį, kuri kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir net siunčia „Wagner“ kovotojus.

Savo ruožtu Maskva esą neturi rimtų ideologinių įsipareigojimų kovoti su demokratija ar saugoti autokratinius režimus.

„Nikolas Pašinianas nebuvo rusų svajonių kandidatas, bet jo pergalė rinkimuose po protestų Armėnijoje netrukdo Kremliui efektyviai su juo dirbti – Pašinianas aiškiai parodė, kad nesiūlys jokių didelių pokyčių Armėnijos užsienio politikoje“, – tvirtina M.Galeotti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas

Todėl naujas lyderis, kuris galėtų pasiūlyti stabilumą ir garantuoti, kad dabartinis Baltarusijos kursas bus išlaikytas, Rusijai gali tikti.

„Juk ką dar Maskva gali padaryti? Generalinis štabas tikrai turi specialius planus – toks jo darbas. Bet karinės intervencijos scenarijus beveik neabejotinai nesvarstomas.

Tai nėra 2014-ųjų Ukraina. Baltarusijos KGB ir kariuomenėje nėra tiek daug rusų agentų kaip Ukrainoje prieš šešerius metus“, – mano M.Galeotti.

M.Galeotti: panašiau, jog Rusija tiesiog suvokia, kad per mažai išloš ir per daug pralaimės, jei bandys padėti Lukašenkai.

Jis taip pat pabrėžia, kad Rusijos kariuomenė tikrai nugalėtų 16,5 tūkst. baltarusių karių, bet sunkumai prasidėtų tik po to.

„Įsiveržimo į šalį, kuri karčiai atsimena nacių okupaciją, politinė kaina būtų didžiulė. Rusai nenori matyti savo vėliavos virš Minsko ir prisiimti atsakomybės už 9,5 mln. žmonių šalyje, kurios BVP vienam gyventojui perpus mažesnis“, – teigia M.Galeotti.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Marko Galeotti
Arno Strumilos / 15min nuotr./Marko Galeotti

Rusija, aišku, turi raumenų ir gali pati skelbti ekonomines sankcijas, spausti politikus. Bet ironiška, kad tokias priemones galima naudoti tik prieš kitas vyriausybes – ne prieš žmones gatvėse.

„Panašu, kad Maskva nesiruošia jokios rūšies intervencijai. Nėra rimtų kalbų apie fašistinį revanšizmą ar NATO spalvotąją revoliuciją, kurios lydėjo invaziją į Ukrainą.

Vilioja mintis, kad Kremlius pasimokė iš Pyro pergalės Donbase, bet panašiau, jog Rusija tiesiog suvokia, kad per mažai išloš ir per daug pralaimės, jei bandys padėti Lukašenkai“, – svarsto M.Galeotti.

Ar gali patikėti baltarusiais?

Tiesa, jis įžvelgia „skanų makiavelišką pasirinkimą“ V.Putinui – prispausti A.Lukašenką, tada pasiūlyti jam prieglobstį, bet tuo pačiu metu neva kilniai raginti surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus. Taip būtų sukauptas naujas politinis kapitalas.

„Bet Putinas nemėgsta rizikuoti, todėl manau, kad Kremliuje dabar vyksta daug svarstymų. Rusija lygiai taip pat aktyviai renka informaciją.

Juk ekonominių ir politinių kontaktų Baltarusijoje Kremlius turi daugybę, nes šia šalimi naudojasi, kai nori permesti pinigus į Vakarus ir įsivežti prabangių prekių elitui. Glaudūs ryšiai ir su kariuomene, policija bei KGB.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

Su šiais kontaktais dabar dirbama siekiant pajusti nuotaikas saugumo pajėgose, užčiuopti galimą elito skilimą ir išgirsti nuomones apie potencialius Lukašenkos įpėdinius“, – aiškina M.Galeotti.

Jis primena Rusijoje gajų stereotipą – jei ukrainiečiai audringi ir nepatikimi, tai baltarusiai kaip tik ramūs ir patikimi.

„Todėl gali būti, kad Maskva turės nuspręsti, ar gali pasitikėti Baltarusijos žmonėmis ir naująja šalies lyderių karta. Jei nuspręs, kad pasitikėti negali, Kremliui iš blogų variantų teks pasirinkti patį geriausią“, – teigia ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min