Artėjant Berlyno sienos griuvimo 20-osioms metinėms pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas M.Gorbačiovas davė interviu britų transliuotojui ir plačiai papasakojo apie 1989 metų įvykius, kurie, jo nuomone, atsiliepė Rusijos ir Vakarų valstybių santykiams.
Paklaustas, ar milžiniškas tų metų permainas Europos žemėlapyje ir milijonų Europos gyventojų likimui jis laiko savo nuopelnu, M.Gorbačiovas atsakė, kad savo vaidmeniui daug reikšmės neteikia, tačiau tam turėjo įtakos „mūsų iniciatyvos ir mūsų nauja politika". Tapęs SSKP generaliniu sekretoriumi M.Gorbačiovas aiškiai leido suprasti partneriams, jog šie turi veikti taip, kaip mano esant būtina, ir kad SSRS nesikiš į satelitinių valstybių vidaus reikalus.
„Kai mirė Konstantinas Černenka, sukviečiau Varšuvos pakto valstybių vadovus ir pasakiau: „Gyvenkite pagal savo taisykles, mes nesikišime." Nė karto ir neįsikišome, net kai jie kreipdavosi. O kreipdavosi prasidėjus permainoms, nes atsirado sunkumų, tačiau mes išsaugojome padorumą iki galo", – kalbėjo M.Gorbačiovas.
Toks buvo jo atsakymas į šio rugpjūčio viduryje Vokietijos laikraštyje „Berliner Morgenpost" išspausdintą išsamų straipsnį. Šio rašinio autoriai rėmėsi į jų rankas patekusiais Kremliaus protokolais. Iš žurnalistų turimos medžiagos matyti, kad 1987-aisiais, likus dvejiems metams iki Berlyno sienos griuvimo, M.Gorbačiovas suplanavo nušalinti E.Honeckerį ir į jo vietą paskirti VDR „reformatorių" Hansą Modrową.
Būtent dėl to į VDR buvo išsiųstas Vladimiras Kriučkovas, tuo metu vadovavęs Sovietų Sąjungos KGB ir karinei užsienio žvalgybai. Iš Rytų Vokietijos prie planuojamo perversmo turėjo prisidėti buvęs VDR užsienio žvalgybos vadovas, „Stasi" generolas pulkininkas Marcusas Wolffas.
Tačiau tuomet nepasisekė nušalinti E.Honeckerio nuo valdžios. Svarbiausiu organizatoriumi ir jungiamąja grandimi tarp Rytų Vokietijos reformatorių, VDR kariuomenės ir specialiųjų tarnybų turėjusiam tapti M.Wolffui nepavyko įtikinti vokiečių kariškių prisidėti prie sąmokslo.
Apie savo susitikimą su E.Honeckeriu 1989-ųjų spalį, minint 40-ąsias VDR įkūrimo metines, M.Gorbačiovas pasakojo taip: „Svarstėme, ar važiuoti, ar ne, nes ten jau vyko rimti procesai. Jei E.Honeckeris būtų supratęs, kokie iššūkiai ir pavojai laukia, jis tokiai šaliai kaip VDR būtų galėjęs dar daug padaryti. Net Vokietijos klausimas būtų buvęs kitaip išspręstas. Mane ragino ten pasilikti bent mėnesiui. Šalia stovėjo Erichas ir svyruodamas traukė dainas. Susidariau įspūdį, kad jis specialiai stengiasi parodyti, jog viskas gerai, arba tiesiog elgiasi neadekvačiai. Supratau, kad padėtis turės keistis."
