Judėjimo lyderis Andry Rajoelina, kuris pirmąsyk po kovo 3 dienos viešai kreipėsi į tūkstančius savo šalininkų, paragino prezidentą M.Ravalomananą „kukliai pasitraukti iš posto per artimiausias keturias valandas“.
Valdžią saloje perėmusi opozicija kaltino M.Ravalomanana diktatorišku vadovavimu, o šis perversmas įvyko prezidentui prisipažinus, jog jis padarė klaidų sprendžiant krizę, kuri nuo metų pradžios nusinešė daug gyvybių.
„Respublikos prezidentas, Nacionalinė asamblėja, Senatas ir vyriausybė nušalinami nuo pareigų“, – opozicijos deklaraciją perskaitė kitas perversmininkų lyderis Roindefo Zafitsimivalo Monja.
„Mes įsipareigojame ne vėliau negu po 24 mėnesių organizuoti prezidento, parlamento ir rajonų (valdžios) rinkimus“, – pridūrė R.Z.Monja, kurį opozicija pasiūlė į premjero postą.
Prezidento stovykla į šį ultimatumą kol kas atsakė tik neigimu. Anot prezidento patarėjo, nors opozicijos nariai yra ministro pirminininko kanceliarijoje, jie neturi teisėtos valdžios, ir toks judėjimas tėra tik gatvės protestų lygio.
Madagaskaro armijos štabo viršininkas Andre Andriarijaona šeštadienį pareiškė, kad armija nesikiš į kovą dėl valdžios.
Valdžią saloje perėmusi opozicija kaltino M.Ravalomanana diktatorišku vadovavimu, o šis perversmas įvyko prezidentui prisipažinus, jog jis padarė klaidų sprendžiant krizę, kuri nuo metų pradžios nusinešė daug gyvybių.
Opozicijai užėmus šalies vyriausybės pastatą, R.Z.Monja susitiko su žurnalistais premjero kanceliarijoje, o jį lydėjo opozicijos siūlomi kandidatai į ministrus ir apie 30 karių.
„Respublikos prezidentas nebegali vykdyti jam pagal konstituciją patikėtų pareigų, – sakė jis. – Akivaizdu, kad ginkluotosios pajėgos atsisako paklusti prezidentui.“
„Yra tik viena išeitis: prezidento Ravalomananos atsistatydinimas“, – susirinkusiais miniai sakė asamblėjos pirmininkas Jacques Sylla.
Briuselyje veikianti Europos Komisija pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl šios politinės krizės ir perspėjo, jog ji kelia pavojų Madagaskaro stabilumui.
